Būk pasveikinta, menų šventove!

2021-05-16, Žydrė Adomaitienė

„...Ten, kur vanduo, ten mano mielas miestas,

Pylimo diržu apjuostas.

Tekančios upės, migruojantys paukščiai, žvejo uostas,

Tai potvynių sostinė – Šilutė...“

(Žydrė Adomaitienė „Daina Šilutei“)

Apie miestą, kuriame gimiau, norisi kalbėti eilėmis, nes šis miestas yra unikalus ne tik savo gamtos grožiu, architektūra, bet žmonės čia išskirtiniai – šilti, gabūs ir meniški.

Būdama visai maža mergaitė, labai mėgau dainuoti, todėl aštuonerių metų pirmuosius žingsnius į muzikos pasaulį žengiau Šilutės vaikų muzikos mokykloje. Per septynerius metus net keturi mokytojai mokė fortepijono paslapčių, iš kurių negaliu nepaminėti profesionalios, griežtos, bet teisingos, spinduliuojančios savotišku žavesiu, šviesaus atminimo mokytojos Danutės Leščinskaitės. O ką tik atėjusi dirbti jaunutė mokytoja Vilija Revutienė tiesiog užbūrė savo muzikos pasaulio atskleidimu. Man, tuomet bebaigiančiai septintą klasę, pasiūlė toliau tęsti šio kerinčio instrumento studijas pas savo dėstytoją Birutą Vaišienę.

Taip netrukus tapau „šilkiuke“. Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje įgijusi fortepijono pedagogo bei koncertmeisterio specialybę, be jokių abejonių grįžau dirbti į tuometę Šilutės vaikų muzikos mokyklą. Grįžau kaip į savo namus. Senoji mokykla atrodė dar mielesnė, visi kolegos buvo mano buvę mokytojai. Vanda Valužienė, Rūta Gatelienė, Danutė Leščinskaitė mane, kaip jauną specialistę, globojo, mokė, padėjo ir aš esu be galo joms dėkinga už padėtus tvirtus pamatus muzikos pasaulyje.

Dirbdama Šilutėje, baigiau Klaipėdos universiteto Menų fakulteto bakalauro ir magistro studijas. Visą šį laiką mane lydėjo dainavimas ir kūryba. Esu išleidusi dvi autorinių dainų kompaktines plokšteles.

Šilutės meno mokykloje dirbu daugiau nei 30 metų ir nė karto nesuabejojau dėl savo profesijos pasirinkimo. Džiaugiuosi, kad savo patirtį pažinti, o svarbiausia - pajausti muziką, galiu perduoti savo mokiniams, kurių per tiek metų išugdžiau nemažą būrį.

Pagrindinis mano darbo credo - kad pirštai dainuotų!

Nauju rūbu pasidabinusiai meno mokyklai, turinčiai ypatingą aurą, linkiu jaunatviškumo, šiuolaikiškumo, profesionalumo. Kad kūrybingais mokytojais patikėtų kuo daugiau jaunų ir gabių meniškų sielų, kurioms meno mokykla, kaip ir man, taptų antraisiais namais.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!