Pagėgių Šv. Kryžiaus bažnyčioje veiklą pradėjo Caritas

„Užsiimti Carito veikla Pagėgių Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonui Kaziui Žutautui mane rekomendavo draugės, tuomet klebonas paprašė imtis šių pareigų ir parašė rekomendaciją Telšių vyskupijai. Mano kandidatūrai buvo pritarta ir mane patvirtino Pagėgių Carito skyriaus vadove“, - pasakojo Vida.

Vos gavus pasiūlymą Vidai buvo svarbi dukrų nuomonė. „Vaikai – mano didžiausi gyvenimo patarėjai. Išauginau tris puikias dukras, dvi iš jų – pedagogės.“  Dukros, žinoma, pritarė ir apsidžiaugė, kad jų aktyvioji mama savo gerąją energiją skirs kilniems tikslams. O Vida neabejoja, kad greta naujos visuomeninės veiklos laiko visada atras septynioms brangenybėms – anūkams.

„Su rekomendavusiomis bičiulėmis ėmėmės pirmųjų darbų. Dabar ir esame trys Vidos bei viena Zina: Vida Martišauskienė, Vida Pavlovienė, Zina Budginienė ir  aš. Be abejo, yra ir daugiau žmonių, prisijungiančių, veikiančių, padedančių, bet iniciatyvos pirmiesiems žingsniams kilo iš mūsų“, - teigė pašnekovė.

Vida nuoširdžiai prisipažino, kad iki šiol ne itin domėjosi Carito veikla, tad vos gavusi Telšių vyskupijos pritarimą–patvirtinimą dalyvavo respublikinėje konferencijoje. Konferencija buvo prasminga ir naudinga, puikiai užvedanti „ant kelio“, įkvepianti darbams.

Veiklą naujoji Carito vadovė pradėjo palengva, nebėgdama įvykiams už akių: užvedė Pagėgių Carito skyriaus veiklos bylą, kurioje lapas prie lapo, fotografija prie fotografijos - kaupiasi archyvas.

Respublikinis Carito logotipas jau papildytas Pagėgių kraštą atspindinčiais ženklais. Greitu laiku Pagėgių Šv. Kryžiaus bažnyčios Carito organizacijos nariai pasipuoš firminiais marškinėliais, kurie parkeliaus iš Telšių vyskupijos.

Darbai prasidėjo kartu su kalendoriniais metais. Pirmoji Pagėgių Carito suorganizuota akcija – parama nepasiturinčioms šeimoms rūbais, kuriuos, gavę informaciją iš mokyklos ir seniūnijos apie rūbų vaikams poreikį, išdalino nepasiturinčioms šeimoms.

Motinos dienos proga prisijungė prie respublikinės akcijos, kviečiančios aplankyti senoles, gyvenančias senelių namuose, ir joms įteikti gėlių. Carito moterys pakvietė žmones gėlių atsinešti ir į bažnyčią bei po mišių, po maldos, sukalbėtos už visas mamas, įteikti visoms bažnyčioje esančioms mamoms gėlių. Akcija pavyko. Dar moterys vykdė akciją „Pasninko dėžė“. Prieš Velykas žmonės buvo paprašyti nešti į bažnyčią negendančių maisto produktų.

„Vilties turėjau nedaug, maniau, žmonės pavargę nuo įvairiausių akcijų. Klydau. Žmonės labai geranoriški, sunešė daug produktų. Prie akcijos prisidėjo Algimanto Mackaus gimnazijos tikybos mokytoja Airija Čižauskaitė su savo mokiniais. Mūsų užduotis buvo žmonių atneštus ir paaukotus produktus suskirstyti į maišelius ir pagal seniūnijos pateiktus sąrašus pristatyti vienišiems senoliams. Prie krepšelio pridėjome rankų darbo atvirukus su linkėjimais, kuriuos pagamino Pagėgių neįgaliųjų draugija. Lankant vienišus žmones teko su jais drauge ir ašarą nubraukti, ir išklausyti apie jų vienišą laiką“, - pasakojo Vida.

Ateityje moterys ketina užsiimti viena pagrindinių Carito veiklų – pagalba nepasiturinčioms šeimoms. Jau vyksta patalpų paieška, kur bus galima atnešti kokybiškus, tvarkingus rūbus, o tiems, kam jų reikia, galės ateiti ir pasiimti. Pasak Carito vadovės, gal kas paaukos 0,50 cento, o gal ir ne vieną eurą, nes visos lėšos, kuriomis disponuoja organizacija, yra gautos labdaros pagrindu. Velykų laike moterys pardavinėjo žvakes, kurių kaina buvo „kiek kas gali“.

„Buvo žmonių, kurie žvakę, kurios savikaina 3 eurai, pirko už 5, 10, ir 20 eurų. Tokį palaikymą reikia sveikinti ir suprasti, kad be degalų Carito moterų automobiliai nevažiuoja, kuomet reikia pasiekti nuo Pagėgių atitolusius gyventojus ar tiesiog nugabenti sunkesnį nešulį.

„Stebėtinai daug yra gerų žmonių, kurie patys siūlo paramą visokiomis formomis: vienas siūlo bulvių, kitas – jau atgabentą dėžę medaus, kuris buvo išdalintas savanoriams, žmonėms, tad ką veikti visada turėsime, kad tik norinčių veikti būtų“. – džiaugėsi Vida.

Moterys ketina teikti paraiškas Carito veiklai suaktyvinti, įsteigti senjorų klubą prie Carito, plėsti veiklą kultūros srityje. Jau sukasi mintys kaip paminėti Tėvo dieną ir pasveikinti tėvus, atėjusius į bažnyčią. Dabar tokie laikai, kad viskas, ką veiki, turi būti viešinama, kitaip nepritrauksi norinčių dalyvauti veikloje. Tad artimiausiuose planuose – sukurti Pagėgių Šv. Kryžiaus bažnyčios Carito svetainę, Facebook paskyrą. Kol kas veikla viešinama Pagėgių bažnyčios tinklapyje. Klebonas pasitikėjo naująja Carito vadove ir suteikė prieigas bei galimybę administruoti bažnyčios puslapyje informaciją, susijusią su Carito veikla.

Puikiai žinome, jog bet kuri veikla didele dalimi priklauso nuo vedlio. O Pagėgių Carito vedlė Vida tikrai sugebės suburti žmones ir juos vesti užsibrėžtu keliu, nes pati visada juo ėjo. 

Šiuo metu V. Šveikauskienė, anot jos, „maudosi ramybėje“.

„Kalbėdavo pažįstami, kolegos, kad yra be galo gera, kai tu gali būti pats savo dienos valdovas, savo laiko savininkas, kad jokie biurokratiniai popieriai ir įsipareigojimai tavęs nepakinko, netikėjau, kad taip yra gerai. Negerdavau kavos, o dabar pradėjau ją gerti, nes tai ryto malonumas, leisti sau perskaityti vieną kitą knygos puslapį su puodeliu kavos“, - sakė vos prieš septynis mėnesius į užtarnautą poilsį išėjusi Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja V. Šveikauskienė.

Gimnazijoje ji dirbo keturiasdešimt vienerius metus. Iš jų dvidešimt šešerius metus ėjo direktoriaus pavaduotojos pareigas. Dvidešimt metų dirbta su gimnazijos direktoriumi Vaclovu Navicku, apie kurį V. Šveikauskienė išsakė pačius šilčiausius žodžius: „Dirbdama su Vaclovu į darbą visada ėjau kaip į šventę. Tai aukštos kultūros, mokantis sutaikyti, susilaikyti, išspręsti problemas neiššaukiant konfliktinės situacijos žmogus, vadovas.“

Baigusi Vilniaus pedagoginiame universitete rusų kalbos mokytojo specialybę V. Šveikauskienė pedagogo karjerą pradėjo gimtuosiuose Natkiškiuose ir iš karto nuo direktorės pavaduotojos pareigų. Įsisuko į visuomeninę veiklą: kultūros namuose suorganizavo pagyvenusiųjų šokių ratelį, meninę agitbrigadą. Ir visa tai visuomeniniais pagrindais, negaudama atlygio, dirbdama mokykloje. Šokių kolektyve šoko ir Zosė Petraitienė, kurios vardu dabar pavadinta Natkiškių pagrindinė mokykla. Kartą Vidos vadovaujama agitbrigada pateko į laikraščio „Tiesa“ puslapį, neva, tokiame kaime ir tokia stipri agitbrigada.

„Tuomet mane iškvietė į Šilutės partijos komitetą. Buvęs didelis partijos šulas  atliko man auklėjamąjį darbą: „Brangi ponia, jūs negerai elgiatės, kai kritikuojate valdžią tokiais eilėraštukais „Ačiū partijai tėvynei, už talonus patalynei“. Tai yra sprendimas, kaip pagerinti žmonių gerovę, rūpestis mūsų žmonėmis. Pagalvokite apie tai!“ Tada galvojau tikrai skrisiu iš darbo, o dabar tai kelia šypseną“, - prisiminė Vida. 

Iš Natkiškių atvyko dirbti į Pagėgius. Tuometėje vidurinėje mokykloje jau dirbo dvi rusų kalbos mokytojos, tad Vida susirūpino kaip užsitikrinti sau darbo vietą. Tuomet sugalvojo studijuoti anglų kalbą Klaipėdos universitete ištęstinių studijų programoje. Taip ir padarė. Ir ilgus metus, greta pavaduotojos pamokų dėstė anglų kalbą.

„Visada buvau karjeros moteris. Žinoma, dabar suprantu, kad nukentėdavo šeima, bet kaip sovietmečiu gyvenusi moteris buvau visuose etapuose: spaliukė, pionierė, komjaunuolė, komunistų partijos narė, nes turėjau ir norėjau dirbti, o ką galėjai pasiekti nestodamas į partiją? Bet, kas pasakys, kokia ideologija vadovavomės širdyje, kas gali išrauti šaknis? Sovietmečiu visos mano trys dukros buvo pakrikštytos bažnyčioje, privestos pirmosios Komunijos, gavo sutvirtinimo sakramentą. Pamenu, mirė mano tėvelis, dirbau mokykloje ir man buvo pasakyta, kad jau į šventąsias mišias net nebandyčiau eiti, palaukčiau už durų, kol jos pasibaigs. Mat mokytoja turi palaikyti sovietinę ideologiją. Tada jau ir balsą pakėliau: „Taip, kaip jūs norite, niekada nebus“, - dėstė prisiminimus Vida.

V. Švekauskienė uoli, praktikuojanti katalikė. Daugiau nei trisdešimt metų giedanti Pagėgių bažnyčios chore. Vida puikiai pamena, kaip pasibaigus sovietmečiui ir draudimams, pradėjo burtis bažnyčios choras. Tuometė kultūros namų direktorė Stasė Kulberkienė būrė, kvietė ir padėjo vadovui Feliksui Alimui rinkti žmones. Buvo ir tokių žmonių, kurie sakė: „Pagalvokite, tokia ir anokia, atėjote giedoti“. Turėta mintyje - komjaunuolė, komunistė. Vidai kalbos buvo nė motais, atėjusi į chorą pasijuto tarsi grįžusi namo, esanti savo vietoje, nes nuo pat vaikystės girdėdavo giesmes, abudu tėvai buvo labai religingi, kaimo giedoriai.

Santvarkos nepastumsi, kaip automobilio su laisva pavara. Gyventi, dirbti reikėjo.

V. Šveikauskienės dienoje esama turiningo laisvalaikio. Jį moteris turi vaikščiodama gryname ore, dirbdama sodo sklypelyje arba tapydama. „Atradau tapybą pagal skaičius. Tiksliau, šia „liga“ mane užkrėtė dukra. Rekomenduoju šį užsiėmimą visiems, kas nori atsipalaiduoti, medituoti, tobulinti savo kruopštumą“, - teigė Vida.

Pasak astrologų, po Mergelės ženklu gimę žmonės - pedantiški, reiklūs sau ir kitiems, atsakingi. Tokia yra ir V. Šveikauskienė „Mano žodyne žodžių „rytoj“, „paskui“, „vėliau“ nėra.“, - sakė naujoji Pagėgių Šv. Kryžiaus bažnyčios Carito vadovė V. Šveikauskienė.