Kokie aitvarai krauna politikams turtus?

„Otkatai“ imami natūra?

Dar labiau panarplioti valstybės tarnautojo turtus traukia ir netylančios kalbos apie galimą korupciją tarp valdininkų. Tik kaip jos susijusios su individualių namų statybomis? Pasirodo, visai paprastai. Kalbama, kad vadinamieji „otkatai“, kuriuos mes pavadinsime vieno gerai žinomo piliečio naudojamu lietuviškesniu sinonimu – atmilžiu.

Taigi, vis daugiau sklando kalbų, kad atmilžiai už galimybę „pritilpti“ prie valstybinių projektų populiarūs ne pinigine išraiška, o natūra. Su tuo nesutikti būtu sunku, tačiau tai galėtų būti gerai užmaskuotas būdas, siekiant paslėpti atmilžio gavėją ir „melžiamą asmenį“. Tačiau apie šį metodą dar pašnekėsime vėliau.

Neigė statantis namą

O dabar grįžkime prie kelerių metų senumo istorijos, publikuotos žiniasklaidoje ir galbūt charakterizuojančios vieną ilgametį valdininką. O šis valdininkas yra dabartinis Savivaldybės administracijos direktorius V. Pozingis. Dažnokai politikas nevengia „pamokyti“ kitus, kaip reikia tvarkytis savo kieme, kaip ir kas turi rašyti, nevengia panaudoti ir pikantiškų epitetų, išvadindamas „stebukladariais“ tuos, kurie pasišventė padėti kartą nupuolusiems žmonėms.

Tad naršydami po interneto platybes surandame 2016 metais „Šilutės eta žiniose“ skelbtą straipsnį „Sekunų gatvės paslaptis“, kuriame pasakojama apie statomą namą Šilutėje, Sekunų gatvėje, pažymėtą 10-uoju numeriu. Tuomet straipsnio autorius domėjosi šiomis statybomis ir kam priklauso jos. Norėdamas prasklaidyti gandus jis kreipėsi į V. Pozingį ir netgi citavo jo atsakymą.

„Aš lietuviškai tau sakau: nieko nestatau ir jokio namo neturiu“, – piktai atrėžė V. Pozingis, telefonu paklaustas, ar tai jis stato namą Sekunų gatvėje“, – rašoma straipsnyje. (Plačiau: https://www.silutesetazinios.lt/77054/sekunu-gatves-paslaptis-1/). Didelio atgarsio visuomenėje, tuo labiau tarp politikų, nesulaukta. O gandai vis sklandė ir sklandė.

Tyla - gera byla?

Tačiau, kaip sako liaudies išmintis, dūmų be ugnies nebūna. Visi šių statybų „galai išlenda“ Valstybiniame nekilnojamo turto registre. Šios įstaigos duomenimis, Sekunų g. 10 stovintis gyvenamasis namas su dešimties arų žemės sklypu priklauso V. Pozingiui, kuris 2019 metų pavasarį jam buvo padovanotas. Deja, dovanotojas neskelbiamas, o pats V. Pozingis į raštiškus paklausimus dėl nekilnojamo turto niekaip nereaguoja.

Tai tegul lieka jo sąžinės reikalu, juo labiau, kad informacijos ribojimas niekam dar nepadėjo. Tačiau daugiau pasidomėję apie administracijos direktoriaus turtus galime pamatyti, kad tai tik smulkmena. O juk šis asmuo kone visą savo darbinės veiklos istoriją siejam su valstybės tarnyba įvairiose pareigose. Ir kaip galima praturtėti iš „vargšo“ tarnautojo atlyginimo? Tai klausimas, į kurį jis privalėtų atsakyti, bet...

Na, o mes dar kartą trumpam grįžkime į praeitį.

Turtai krovėsi ir anksčiau

Dar 2008 metais tuometis Šilutės meras V. Pozingis dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose. Tuomet Vyriausiajai rinkimų komisijai jis pateikė turto deklaraciją, kurioje nurodė, kad Inkakliuose turi pirkimo būdu įsigijęs gyvenamąjį namą ir kitų statinių. Kiti statiniai, tai buvusios valgyklos pastatas. Pusė jo su žemės sklypu priklauso V. Pozingiui ir šiandien.

Taip pat buvo deklaruojama, kad atgavo nuosavybę ir nusipirko dvylika miško, žemės, sodo sklypų ar vandens telkinių Klaipėdos ir Šilutės rajonuose. Trumpiau tariant, miško ir žemės. Visa tuomet turimo nekilnojamo turto vertė buvo deklaruojama daugiau nei pusės milijono litų suma. Tikėtina, kad jo nuosavybei liko pusė šio turto, kai nutraukė santuoką su žmona.

Dabar V. Pozingis gyvena santuokoje su kita moterimi. Ir galbūt sekasi padidinti savo nekilnojamą turtą kur kas sėkmingiau?  Tik neaišku, ar moterys, ar „dėkingos“ pareigos jam neša sėkmę. O gal viskas kartu?

Praturtėjo dvigubai

Juk Sekunų gatvėje, aplink dabartinį turimą sklypą su namu, administracijos direktorius praėjusiais metais nupirko ir daugiau žemės sklypų. Iš viso minimoje gatvėje V. Pozingio nuosavybėje yra šešių suformuotų žemės sklypų, sudarančių daugiau nei 30 arų žemės plotą, kvartaliukas. Toks nedidelis, bet galimai labai vertingas rinkoje.

Tačiau tie pikti liežuviai kartais priplaka ir netiesos. Panašiai, kaip 2016 metais, kai dar tas namas buvo statomas ne jam. Bet dar atverkime viešai skelbiamas politikų turto ir pajamų deklaracijas ir jas palyginkime. Pasirodo, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per dvejų 2017-2019 metų laikotarpį administracijos direktoriaus šeimos turtas išaugo dvigubai. Jei 2017 metais buvo deklaruota turto apie 150 tūkstančių eurų sumai, tai 2019 metais jau deklaruojamas V. Pozingio šeimos turtas vertinamas daugiau nei 400 tūkstančių eurų. Ir tai galimai ne pabaiga.

Aitvarai dirba statybos versle?

2020-aisiais administracijos direktorius prie 2019 metais jam padovanoto žemės sklypo su gyvenamuoju namu Sekunų gatvėje įsigijo dar penkis žemės sklypus. Beje, administracijos direktorius gyvena tame pačiame name, apie kurį ir buvo rašoma 2016 metais ir dėl kurio buvo dievagojamasi, kad tai ne jam namas statomas. Kam tokia veidmainystė? Stebėdami, kaip V. Pozingio kaimynystėje dygsta dar vienas namas, nesunkiai sužinome, kad šį sklypą V. Pozingio šeima taip pat gavo dovanų ir jam išduotas leidimas statybai. Paklausėme administracijos direktoriaus paprasto klausimo, kaip šis sklypas yra susijęs su juo ir jo šeima. Jau porą mėnesių laukiame atsakymo, tačiau greičiausia ir nesulauksime.

O štai pikti liežuviai plaka, kad šį namą V. Pozingiui stato viena iš statybos bendrovių, kuri patenka į Šilutės rajono savivaldybės administracijos pagrindinių pirkėjų penketuką. Neturėdami dokumentinio patvirtinimo, negalime paskelbti ir įmonės pavadinimo, kuris redakcija yra žinomas.

Manipuliuojama ar ne?

Tačiau atsižvelgdami į tai, kad administracijos direktorius neduoda paaiškinimo į paklausimus apie jo asmeninį turtą, galime numanyti, kad tai nenoras dalintis asmeniniais dalykais. Žinoma, kad privatus asmuo turi teisę į privatų gyvenimą, tačiau valstybės tarnautojui yra taikomi kiti standartai. Psichologijos mokslas teigia, kad daugiausia susidvejina žmonės, turintys polinkį nedoriems darbams. Todėl galimas sau dvigubos asmenybės taikymas atskirai kaip valstybės tarnautojo ir privataus asmens – tai tik dvigubų standartų manipuliacijos. Bet kažkam galimai patogūs, sugalvoti tokie dvigubi standartai tampa įvairiausių sąmokslo teorijų priežastimi. Kaip ir šiame straipsnyje aprašomu atveju.

Vis dėlto, ar administracijos direktoriui galima lipdyti krištolo tyrumo etiketę, ar ne, paliekame spręsti skaitytojui. Tačiau jau seniai kalbama, kad atmilžius valdininkai gauna jau ir atliekamų darbų pavidalu. Taip tikriausiai siekiama „sumėtyti“ pėdsakus, nes tokie dalykai, dažniausiai „paslepiami“ po privačiomis sutartimis ir tampa sunkiai įkandami net teisėsaugai.

Ar V. Pozingis naudojasi panašiomis ar kitomis schemomis ir ar gauna tuos vadinamus atmilžius, deja, mes tik galime paspėlioti. Tačiau bendra valdžioje esančių asmenų turtėjimo tendencija taip pat verčia susimąstyti...

Galimos sąsajos?

Ir dar vienas pamastymas apie tai, ko nenutyli piktoki liežuviai. Sklando kalbos, kad administracijos direktorius plačiai gyrėsi apie turimas draugystes, bičiulystes ar kitokias sąsajas su tam tikromis struktūromis, kurios priskiriamos prie valstybės prievartos įgyvendinimo visuomenėje. Anksčiau tam dėmesio daug neskyrėme, nes sunkoka buvo ir patikėti. Tačiau sudėliojus tam tikrus įvykius, galime padaryti prielaidas apie galimai ir  egzistuojančias tokias sąsajas.

Prisiminkime netolimoje praeityje skandalą dėl sulaikytų savivaldybės politikų ir administracijos darbuotojų. Tačiau viena aplinkybė, kad tarp sulaikytųjų nebuvo V. Pozingio, dabar jau tampa gana išraiškinga. O gal ji kaip tik ir patvirtina tas kalbas apie galimas sąsajas? O jau aprašyto turto augimo tendencija taip pat netiesiogiai gali patvirtinti kai kuriuos spėliojimus. Bet tai tik spėjimai, kuriuos nešioja piktų liežuvių savininkai.