Ar vaiko raidai yra naudingi edukaciniai žaislai?
Žaidimas ir mokymasis ir du suderinami dalykai. Naudojant žaidybinimo elementus, vaiką galima mokinti įvairiausių procesų, kurie lavintų jo motoriką, kūrybiškumą, vaizduotę, fantaziją ir pan. Tačiau itin naudingi vaiko vystymuisi - nestruktūruoti žaidimai, kurie praturtinti edukacinių žaidimų fragmentais.
Žaidimas skatina pozityvų bendravimą
Nestruktūruoti žaidimai pasižymi tokia funkcija, jog yra žaidžiami be taisyklių. Juk bendravimas neturi nustatytų griežtų taisyklių, taigi vaikai žaisdami nestruktūruotus žaidimus su kitais vaikais išmoksta savo veiksmus suderinti su kito žaidėjo veiksmais. Taip pat tokiuose žaidimuose greitai keičiasi įvairios situacijos, todėl žaidžiantys vaikai susilaukia vis kitokių tarpusavio intereakcijų. Tai juos išmoko greitai prisitaikyti prie kito žmogaus galimybių bei poreikių.
Moksliniais tyrimais įrodyta, jog žaidžiant nestruktūruotus žaidimus yra ugdomi socialiniai įgūdžiai, kurie palengvina vaiko mokymąsi jam augant.
Vaikai pradeda judėti!
Šių dienų tėvelių problema yra ta, kad jų vaikas yra itin susitelkęs į išmaniuosius įrenginius ar kompiuterinius žaidimus. Tam, kad paskatinti vaikus judėti lauke, o ne kompiuteriniame žaidime reikia leisti žaisti be taisyklių. Draudimas karstytis po medžius ar lakstymas skirtingose žaidimų aikštelėse tik suvaržys vaiką. Nestruktūruotas žaidimas suteikia laisvę judėti: lakstymas kieme, žaidžiant su draugais futbolą, tinklinį skatinamas viso kūno judėjimas. Taip pat fizinis aktyvumas stiprina imuninę sistemą, mažina riziką susirgti 2 tipo cukriniu diabetu, ugdo ištvermę bei gerina nuotaiką.
Jeigu vaikas nori užsiimti aktyvia veikla, tai ir leiskite jam. Pasidomėkite kuri sporto šaka jam patiktų bei kurioje jis galėtų save realizuoti. Jeigu vaikas dar nežino, tai leiskit jam išbandyti skirtingas. Galiausiai vaikas atras tą vietą, kurioje jis nori būti.
Žaidimai skatina gyvenimiškus įgūdžius
Nors galbūt kam nors atrodo, jog vaikas išmoksta įvairių gyvenimiškų procesų iš tėvų veiksmų bei jų pasakojimų būtų klaida. Tiesa, kad vaiko raidai turi tėvų auklėjimas, tačiau didelę įtakos dalį pasiema ir žaidimai. Edukacinių, nestruktūrizuotų žaidimų dėka vaikas išmoksta tokių reiškinių, kaip: gebėjimas spręsti iškilusias problemas, suvokimas priežasčių ir pasėkmių, kompromisų radimas bei konfliktų sprendimas. Taip pat lavinama motorika, savarankiškumas, kūrybiškumas, skatinamas pasitikėjimas savomis jėgomis bei suvokti savivartę. Visi šie išvardinti elementai padeda ne tik vaiko dabarties raidai, tačiau bus ir ateities „vaisius“.
Svarbu žaislus kategorizuoti pagal amžių. Ankstyvoje vaikystėje svarbu, kad vaikas mokytųsi jutiminės patirties, vėliau pereitų prie motorikos, fizinio aktyvumo. Taip pat reikia leisti vaikui išreikšti savo fantaziją, kūrybiškumą bei vaizduotę. Taip bus lengviau suvokti ką vaikas mąsto, kaip delioja bei suvokia tam tikrus reiškinius. Nepamirškite tokiomis veiklomis užsiimti ir patys, kadangi tobulėjimas kartu su vaiku sukuria artimą ryšį, kuris yra svarbus ne tik vaikystėje, bet ir paauglystėje, o vėliau net ir brandumo tarpsnyje!