Pandemija paliko jauną šeimą be pajamų: Simona nesitikėjo, kokia sėkmė užgrius prisiminus seną pomėgį

Pandemija kirto skaudžiai: šeimą išgelbėjo sūnaus gimtadienio idėja

Prieš šešerius metus Šilutės rajone, Vainute, gyvenanti Simona Jončienė ieškojo idėjų, kuo galėtų nustebinti sūnų gimtadienio proga, ir atsitiktinai internete pastebėjo linksmą žaidimą – pinjatą. Jos gaminimo subtilybių moteris mokėsi paprasčiausiai stebėdama vaizdo įrašus per „Youtube“.

„Tai buvo vasario mėnuo, lauke šalta. Sūnaus gimtadieniui buvome pasikvietę draugų, galvojau, kaip galėčiau juos smagiai užimti. Nusprendžiau pagaminti pinjatą – pirmoji sekėsi sunkiai, penkias dienas ją dariau. Iš pradžių ją pamatę vaikai galvojo, kad tai dekoracija, tačiau po to, kai gavo ją mušti, visi sūnaus draugai užsiprašė, kad per savo gimtadienius jokių kitų dovanų nenorės, tik pinjatų“, – juokiasi Simona.

Nors tąkart moters gaminta pinjata tapo tikra vaikų gimtadienio „vinimi“, Simona nė nemanė, kad vieną dieną jos darbai ne tik džiugins daugybę vaikų, bet ir padės pragyventi sunkiu karantino laikotarpiu. Idėją prekiauti pinjatomis jai mestelėjo sūnus – iš pradžių tai išgirdusi Simona tik nusijuokė.

„Sūnus sako: kodėl skelbimo neįdėjus, pinigėlių užsidirbtum. Aš to rimtai nė nesvarsčiau, sakau – ai, ne, kas čia pirks, nemoku aš jų daryti. Po kelių mėnesių galvoju, kad reik pabandyt. Padariau daugiau pinjatų, įkėliau skelbimą, ir vienas, kitas užsisakė. Nebuvo daug tų užsakymų, bet paskui dukters gimtadienyje pinjatą pamatę draugai užsimanė, vaikams į mokyklą nešdavom, o karantino metu išvis pradėjo sparčiai daugėti tų užsakymų“, – netikėta sėkme džiaugiasi Simona.

Moteris prisipažįsta, kad pandemijos pradžia buvusi nepaprastai sudėtinga – pagrindinis jos šeimos pragyvenimo šaltinis nebeatsipirko, todėl teko sukti galvą, kaip prasimanyti pinigų.

„Esame aviečių augintojai ir karantinas mus labai stipriai paveikė. Užsakymų buvo mažiau, nes žmonės pinigų nebeturėjo. Uoga yra toks dalykas, kad ją reikia nuskinti ir parduoti, tačiau nebuvo, kas pirktų. Uogynui buvo labai blogi metai, tačiau juos išgelbėjo pasipylę pinjatų užsakymai – dabar kasdien po tris pinjatas pagaminu. Juk visos pramogos vaikams uždarytos, o jie įpratę prie visokių teminių gimtadienių, karantinas jiems yra didžiulis emocinis smūgis. Tėvai ieško idėjų, kaip pradžiuginti vaikus sunkiu metu, o pinjata palieka įspūdį visai dienai“, – sako Simona.

Pinjatas galima užpildyti ne tik saldainiais: idėjų netrūksta

Nors internete gausu pinjatų, gaminamų iš balionų, Simonai labiau patiko idėja kurti jas iš kartono – anot jos, taip galima išgauti įvairesnes formas ir dydžius, pasitelkti daugiau kūrybiškumo ir gauti įspūdingesnį rezultatą. Be to, tokias pinjatas sunkiau pramušti, vaikai ilgiau būna užsiėmę, o sužavėti linksma atrakcija laukia kitų gimtadienių, kada vėl galės žaisti.

Pinjatas įprasta užpildyti saldainiais, tačiau Simonai nestinga idėjų, kokių dar staigmenų galima įdėti vidun, kad žaidimas būtų netikėtas ir nepabostų.

„Dažniausiai pagrindas yra saldainiai, tačiau pinjatas mėgsta ir suaugusieji, kuriems galima įdėti kelionės bilietų, riešutų. Vaikams galima ir sveikuoliškų batonėlių įdėti ar žemėlapį lobiui rasti – pinjatoje jie randa užuominas, kur ieškoti paslėptų dovanų. Viena moteris paauglei dukrai siuntė pinjatą į Estiją, pripildžiusi nagų lakais, tušais ir kitomis kosmetikos priemonėmis. Kiekvieną jų supakavo į atskirus popierėlius, kad intriga ilgiau išliktų“, – idėjomis dalinasi Simona.

Nors moters darbai sulaukia daug pagyrų, netrūksta ir tėvų, kurie pinjatas kritikuoja. Anot moters, būna, jog kas nors po jos skelbimu parašo, kad tai – nesąmonė, toks žaidimas neva skatina smurtą, idėja pasivogta iš užsienio.

„Kartais tokius žmones užblokuoju, kad nematytų daugiau skelbimų, kad jiems širdies neskaudėtų. Bet didžiausia euforija būna tada, kai tokių tėvų vaikai apsilanko draugų gimtadieniuose, kuriuose būna pinjatų, pamato, kokią iš tiesų tai kelia emociją, ir patys jų užsiprašo“, – šypsosi ji.

Idėją vertino skeptiškai, tačiau šiandien svarsto veiklą išplėsti

Nors kai kam gali atrodyti, kad pasigaminti pinjatą – paprasta, Simona prisimena juokingų nutikimų, kuomet klientai mėginę pinjatas pasigaminti patys.

„Yra tėvų, kurie iš pradžių užsisako iš manęs pinjatų, o vėliau sumąsto, kad geriau patys pasigamins. Sako, čia pigus variantas, jie gali geriau – valio, darykitės. Tik pamenu, kad turėjau vieną užsakymą krikštynoms, kurį atšaukė, nes krikšto mama pati pinjatą padaryti norėjo. Prieš pat šventę skambina – gelbėkit, gal dar galite padaryti. Kaip bebūtų, tai yra daug kruopštumo reikalaujantis darbas, greitai ir atmestinai pagaminta pinjata atrodys ne taip gerai“, – pabrėžia Simona.

Šiandien moteris svarsto apie tolesnį veiklos vystymą – pinjatų gamyba jai tapo ne tik mylimu pomėgiu, bet ir pragyvenimo šaltiniu. Tiesa, pandemijos pradžioje nei ji, nei jos vyras nesitikėjo, kad ši idėja susilauks sėkmės.

„Juokingiausia yra tai, kad iš pradžių vyras priešinosi mano veiklai, sakė, kas šitas tavo nesąmones pirks. O dabar vieną dieną nedirbau, ir jis vakare jau stebisi – nejaugi šiandien negaminsi pinjatų? Namai jomis apversti, vaikai kartu daro. Jei ir toliau taip seksis, man siūlė imtis paskolą ir išplėsti savo veiklą“, – ateities planais dalijasi ji.

Simona tiki, kad nuo karantino liūdesio kiekvieną galėtų išgelbėti mylimos veiklos atradimas. Tiems, kurie šiandien susiduria su sunkumais, ji pataria prisiminti pomėgius ar paieškoti naujų – jie gali ne tik pakelti nuotaiką, bet ir padėti užsidirbti.

„Norėčiau visiems patarti susirasti veiklą, kuri jums išties patiktų. Šiandien mano pomėgis užima nuo 6 iki 15 valandų per dieną, tačiau man tai teikia didelį džiaugsmą, aš kaifuoju tai darydama. Linkiu visiems susirasti savo kabliuką, kurį turėdami nė nepajustumėte, kaip prabėga laikas“, – pataria Simona.

Ištyrė darbuotojų emocinę būseną: rezultatai tapo atspirtimi sprendimams

Tikriausiai galima sakyti, kad savus sunkumus karantinas atnešė kiekvienam – net jei pasikeitusi realybė ir nesukėlė finansinių sunkumų, dažnam tai kardinaliai pakeitė darbo rutiną, teko atsisakyti gyvo bendravimo su būriu kolegų, draugų. Vis dėlto, su šiais iššūkiais susidūrusios įmonės rado įvairių sprendimų, kaip karantino metu palaikyti ryšį ir sukurti bendrumo jausmą net ir dirbant atskirai.

Kaip teigia „Gjensidige“ Personalo vadovė Baltijos šalims Rasa Rakštelienė, įmonės kolektyvui persikėlus dirbti iš namų, teko ieškoti įvairių sprendimų gerai darbuotojų emocinei būklei palaikyti.

„Draudimas yra tokia paslauga, kurios nauda dar labiau išryškėja, kai užklumpa sunkumai. Tad pandemija mūsų veiklos nesustabdė, tik pakeitė jos būdą. Persikėlėme dirbti iš namų, tačiau nuolat stiprinome darbuotojų bendradarbiavimą, kūrėme naujas tradicijas, o senosioms suteikėme naują – nuotolinę – formą. Kitas svarbus dalykas – nuolat matuojame vidinį klimatą ir stebime darbuotojų emocinę būseną bei įsitraukimą“, – sako R. Rakštelienė.

Emocinį kolegų pulsą padėjo pajusti kartu su „Žmogaus studijų centru“ atliktas tyrimas, kurio rezultatus R. Rakštelienė vadina įkvepiančiais. Tyrimas parodė, jog 87 proc. darbuotojų žvelgia į ateitį su viltimi, 84 proc. yra patenkinti gyvenimu, 86 proc. – pakanka informacijos, 80 proc. – aiškūs organizacijos tikslai. Tiesa, 59 proc. darbuotojų nurodė, kad jiems trūksta betarpiško bendravimo, o 49 proc. nurodė patiriantys stresą.

„Gjensidige“ Personalo vadovė Baltijos šalims mano, jog tyrimai suteikia įmonei orientyrus ir padeda suprasti, ar teisinga kryptimi judama, o tuo pačiu atskleidžia tobulintinas sritis. Dalindamasi įmonės patirtimi, R. Rakštelienė pamini keletą dalykų, kurie padeda kolegoms išlaikyti optimizmą ir bendrumo jausmą.

„Vos prasidėjus pandemijai, intranete sukūrėme specialią informacijos skiltį, kurioje skleidėme visą darbuotojams reikalingą informaciją, susijusią su koronaviruso protrūkiu. Darbuotojams persikėlus dirbti į namus, ši skiltis virto linkėjimų iš namų erdve. Beveik tris mėnesius intranete kasdien skelbdavome kolegų pasakojimus ir nuotraukas apie tai, kaip sekasi dirbti namuose, kaip jie įveikia kylančius iššūkius ir derina darbo ir namų užduotis“, – sako R. Rakštelienė.

Įvairius renginius perkėlė į virtualią erdvę: tai stiprina komandos jausmą

Vasarą įmonė įdiegė naują IT infrastruktūrą, kurios ašimi tapo bendradarbiavimo ir bendravimo platforma. Visus naujus įrankius įmonė pasitelkė kokybiškesniam bendravimui: TEAMS platformą vaizdo pokalbiams, renginiams, mokymams, projektams, naująjį intranetą – kokybiškai, interaktyviai naujienų ir žinių sklaidai, vidinį socialinį tinklą „Yammer“ – neformalių ryšių stiprinimui. Susitikimų metu vidinis etiketas reikalauja įjungti kamerą; matydami vieni kitų akis, kolegos jaučiasi artimesni.

„Gjensidige“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje daug metų vykstanti dėkingumo iniciatyva „PaDėkos kėdė“ pandemijos metu taip pat niekur nedingo, o persikėlė į virtualią erdvę.

„Kolegos kas kelias savaites vieni kitiems perduoda simbolinę kėdę, taip išreikšdami padėką ir įvertinimą. Šios iniciatyvos tikslas – stiprinti komandos jausmą, bendradarbiavimą tarp skirtingų padalinių, pastebėti kolegas ir jų indėlį siekiant bendrų tikslų. Anksčiau kėdę teikdavome asmeniškai, nedideliame kolegų rate. Dabar į virtualų padėkos susitikimą prisijungia virš 100 kolegų.

Žmonės pradėjo pastebėti ne tik profesines kolegų savybes. Dabar dažniau dėkojama už humoro jausmą, lengvą bendravimą, supratingumą, palaikymą. Šių savybių karantino metu mums reikia labiausiai“, – įsitikinusi R. Rakštelienė.

Nors karantinas pareikalavo prisitaikyti prie naujos realybės, R. Rakštelienė pabrėžia, kad tai tapo ir naujų galimybių laikotarpiu.

„Manau, kad karantinas mums suteikė galimybę į daug dalykų bei į save pažvelgti kitu kampu. Žmonės ir toliau sėkmingai juda karjeros laiptais. Mūsų įmonėje ir toliau vyksta vidinė karjera, tiek tarp vadovų, tiek tarp specialistų. Per 2020 m. vidinę karjerą padarė 13 proc. darbuotojų Lietuvoje“, – sako ji.

Delfi.lt