Avicenos patarimai, kurie padės gyventi ilgai ir išlikti sveikiems

Avicena – persų kilmės gydytojas ir filosofas (980–1037 m.), rašęs medicinos, teisės, matematikos, astronomijos, muzikos klausimais. Persiškai kūrė poemas ir lyrinius eilėraščius, arabiškai – apysakas.

Nepaisant daugybės talentų, svarbiausias gyvenimo tikslas Avicenai buvo medicina. Jis buvo kelių Rytų valdovų asmeninis gydytojas ir paliko ateinančioms kartoms apie 400 knygų medicinos temomis. Jo „Gydymo meno traktatas“ – antroji daugiausia publikuota knyga po Biblijos.

Avicena pirmasis pradėjo kalbėti apie tai, kad fiziniai pratimai yra labai naudingi sveikatos stiprinimui. Jis buvo įsitikinęs, kad sergantį žmogų žudo ne tiek liga, kiek ligos baimė.

Štai kodėl gydytojas, jo manymu, turi ne paprasčiausiai gydyti, o įskiepyti pacientui tikėjimą sėkme. Į mediciną jis žiūrėjo iš filosofijos ir matematikos pozicijų, sakydavo, kad gydymas – tai pridėjimas ir atėmimas: atėmimas viso to, kas žmogui kenksminga, ir pridėjimas to, kas jam naudinga, kaip jis rašė savo veikale „Laimingas gyvenimas‘.

Avicena gyveno maždaug prieš 1000 metų, bet dauguma jo patarimų iki šiol neprarado aktualumo.

1. Apie persivalgymą

Besaikį valgymą Avicena laikė tiesiu keliu ligų link. Nuolat perpildytas skrandis ir žarnynas, kuriuose kaupiasi nesuvirškinto maisto likučiai, tampa uždegimų ir įvairių vidaus organų problemų priežastimi.

Nereikia valgyti tiek, kad nebeliktų vietos papildomam maistui. Reikia nustoti valgyti dar tada, kai tebėra dar šiek tiek apetito. Šis apetito likutis yra tęsinys alkio jausmo, kuris po kurio laiko išnyks.

Mokslininkas įspėjo ir apie piktnaudžiavimo alkoholiu žalą, sakydamas, kad jis sukelia kepenų ir smegenų problemas.

2. Apie tingėjimą ir dykaduoniavimą

Didžiojo senovės gydytojo nuomone, dauguma žmogaus ligų atsiranda, kai jis leidžia sau per daug ir nesirūpina saikingumu.

Antroji ligų priežastis, mediko manymu, yra nieko neveikimas  ir nuobodulys. Dauguma žmonių, kurie gyvenime neturi jokių problemų, staiga pradeda sirgti depresija, vidaus organų sutrikimais. Ir viskas todėl, kad visą savo dėmesį nukreipia į kiekviena negalavimą, juk daugiau jie neturi į ką susikoncentruoti!

Nieko neveikimas ir dykaduoniavimas – ligų priežastys!

3. Apie maisto produktų atskyrimą ir badavimą

Avicena  nežinojo, kad ateinančios kartos praktikuos vadinamąją atskirtos mitybos būdą, bet jau prieš 1000 metų, jis kalbėjo, kad nereikia vienu metu valgyti sūrių ir saldžių produktų, baltymų ir angliavandenių. Ir dar jis manė, kad po sočių pietų ir persivalgymo reikia skirti vieną badavimo dieną ir parą pabūti apskritai be maisto, kad išsivalytų žarnynas.

Jeigu vieną dieną buvo prisivalgyta per daug, tai kitą dieną reikia būti alkanam.

Taip pat Avicena rašė apie „lengvo“ maisto naudą  ir apie „sunkių“ patiekalų, kurie ilga nesuvirškinami, žalą.

4. Apie sporto naudą

Avicena buvo įsitikinęs, kad žmogus, kuris aprūpina kūną reguliariu fiziniu krūviu, rečiau serga ir greičiau pasveiksta. O tie, kurie sėdi nejudėdami, faktiškai savo rankomis sukuria visas ligas.

Saikingai ir laiku užsiimančiam fiziniais pratimais žmogui nereikia jokio gydymo, kad pašalintų ligą.

5. Apie pražūtingą pykčio poveikį organizmui

Kaip tikras gydytojas Avicena gydydavo ne tik kūną, bet ir sielą, visada kreipė dėmesį į paciento psichologinę būseną, jo vidinius prieštaravimus. Jis įžvelgė tiesioginį ryšį tarp išgyvenamų neigiamų emocijų ir žmogaus fizinės būklės.

Avicena sakydavo, kad pyktis, susierzinimas ir nusiminimas nualina žmogaus psichiką, susilpnina jo gynybines jėgas.

„Įniršis smarkiai įkaitina kūną, liūdesys stipriai jį išdžiovina, apatija silpnina dvasios jėgą ir skatina gleivių išsiskyrimą... Taisant žmogaus charakterį ir atstatant jo pusiausvyrą, tuo pat metu išsaugoma ir kūno, ir sielos  sveikata.“

6. Apie tinkamo miego svarbą

Sveikas žmogus turi miegoti tiek, kiek reikia visaverčiam jo atsistatymui. Avicena manė, jog miego trūkumas  kaip ir jo perteklius neigiamai veikia sveikatą.

„Miegoti su tuščiu skrandžiu yra negerai, tai silpnina jėgas. Taip pat kenksminga miegoti su prikimštu skrandžiu, nes toks miegas bus neramus ir negilus.“

Avicena rekomendavo iš pradžių gultis miegoti ant dešinio šono, paskui persiversti ant kairiojo. Jis sakė: „Jeigu miegas prasideda nuo gulėjimo ant pilvo, tai gerai padeda virškinimui. Ant nugaros miega žmonės, nusilpę nuo ligos. Tokie žmonės miega su atvira burna, nes nusilpę jų raumenys, suspaudžiantys abu žandikaulius.“

Alfa.lt