Komisija nusprendė: politikė pažeidė etiką

Pradėtas tyrimas dėl politikės

Šilutės rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija baigė tyrimą dėl Šilutės r. savivaldybės mero atsakymo į S. Tamašauskienės skundą. Tam, kad ištirtų ir įvertintų politikės elgesį, prireikė keturių komisijos posėdžių.

Etikos komisijos nariai susipažino su mero atsakymu dėl politikės skundo. Šį atsakymą pristatė mero pavaduotojas Sigitas Šeputis. Etikos komisijai pateiktame atsakyme pabrėžta, kad S. Tamašauskienės skunde išdėstyti faktai neatitinka tikrovės. Tai pagrindžiama hidrometeorologijos tarnybos atsakymu. O jis įrodo, kad sklypas, kuriame yra Macikų lagerio kapavietė, 2021 metais nebuvo apsemtas potvynio, nors S. Tamašauskienės skunde rašoma kitaip. O žurnalistės A. Aleksejūnienies teiginiai, kuriais remiasi politikė, kad palaikai palaidoti pelkėtoje dauboje, taip pat neatitinka tikrovės, nes sklypas buvo parinktas atsižvelgiant į specialistų, istorikų, archeologų siūlymus.

Šis sprendimas buvo aptartas tarpžinybinės komisijos, sudarytos prižiūrėti Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos gulago lagerių objektų komplekso (1941–1955 m.) sutvarkymą, posėdyje. Mero atsakyme pabrėžiama, kad Macikų lagerio klausimas yra labai jautrus, turintis tarptautinį atgarsį, todėl reikia teikti pagrįstą informaciją ir labai atsakingai. Tačiau straipsnis ir Tarybos narės skundas ne tik neatitinka tikrovės, bet ir formuoja negatyvų Šilutės rajono savivaldybės ir net Lietuvos valstybės įvaizdį. Etikos komisijos buvo prašoma įvertinti Savivaldybės tarybos narės S. Tamašauskienės veiklą pateikiant skundą Lietuvos Vyriausybės kanclerei, Seimo nariui, Savivaldybės tarybai. Taip pat buvo prašoma įvertinti, ar Tarybos narė nepažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politiko elgesio kodekse įtvirtintų pagarbos žmogui ir valstybei, sąžiningumo, padorumo bei atsakomybės principų.

Liudijo komisijai

Etikos komisijos nariai, susipažinę su mero raštu, priėmė sprendimą pradėti ir atlikti tyrimą Tarybos narės S. Tamašauskienės atžvilgiu. Atliekamo tyrimo metu buvo išklausyti pareiškėjo, mero pavaduotojo argumentai. S. Šeputis teigė, kad jis nedalyvavo priimant sprendimą dėl kapavietės parinkimo. Todėl jam metami kaltinimai yra nepagrįsti. Taip pat S. Šeputis pažymėjo, kad kapavietės vieta nėra užliejama potvynio vandens ir pateikė hidrometeorologijos tarnybos pažymą, patvirtinančią jo žodžius. Tačiau patvirtino, kad kapavietėje telkšo polaidžio vanduo, kuris sunkiai susigeria į gruntą.

Tarybos narė S. Tamašauskienė, pasisakydama dėl išsiųstų skundų institucijoms, teigė, kad ji nesiekė nieko įžeisti. Jos pagrindinis tikslas – tai pagarba aukoms, palaidotoms Macikų kapavietėje. Ir pasirodžiusi informacija apie pavasarį užlietą kapavietę tik paskatino imtis atitinkamų veiksmų. Taip pat Etikos komisija išklausė ir administracijos direktoriaus Virgilijaus Pozingio informaciją. O jis teigė, kad savivaldybės administracija nepriiminėjo sprendimų dėl kapavietės parinkimo. Administracijai buvo duota užduotis suformuoti laisvos valstybinės žemės sklypą, kas ir buvo sėkmingai padaryta.

Etikos komisijos darbe išaiškėjo, kad kapavietei vieta buvo parinkta tarpžinybinės komisijos posėdžio metu, kuris vyko 2019 metų birželio mėnesį. Vietos parinkimui įtakos turėjo ir amerikiečių atlikti tyrimai, kurie parodė, kad aukštesnėje sklypo vietoje yra dar neištirti palaikai. Todėl dabartinė aukų palaidojimo vieta buvo aukščiausia iš visų galimų variantų.

Verdiktas – kalta

Etikos komisijos nariai, išstudijavę dokumentinę medžiagą ir išklausę asmenų liudijimus, priėmė du sprendimus. Komisijos nariai vieningai nusprendė, kad Tarybos narė S. Tamašauskienė, pateikusi skundą Vyriausybės kanclerei ir kitoms institucijoms dėl Macikų lagerio aukų kapavietės sutvarkymo problemos, nepažeidė kodekso ir nesumenkino savivaldybės reputacijos. Taip pat dauguma etikos komisijos narių pripažino, kad anksčiau minėtame skunde S. Tamašauskienė metė faktais nepagrįstą kaltinimą mero pavaduotojui S. Šepučiui ir tuo pažeidė LR valstybės politiko elgesio kodekso ketvirtame straipsnyje įtvirtintų pagarbos žmogui ir valstybei, sąžiningumo, padorumo bei atsakomybės principus, bei menkino Savivaldybės institucijos reputaciją.

Ar pakankamai surinkta medžiagos tokio sprendimo priėmimui, galima sužinoti peržiūrėjus Etikos komisijos posėdžio vaizdo įrašus. Esminis dalykas – S. Šepučio dalyvavimas priimant sprendimą dėl kapavietės nustatymo. Pastarasis įrodė, kad jo pavardės dokumentuose, kuriais priimtas šis sprendimas, nėra. Tai galimai ir lėmė etikos prievaizdų apsisprendimą.

Abejonių kompetencija nebuvo

Etikos prievaizdų „išskalbta“ Tarybos narė sutiko pakomentuoti sprendimą jos atžvilgiu. Skaitytojams pateikiame netaisytą politikės S. Tamašauskienės komentarą:

„Sveikintina, kad Etikos komisija nepasidavė vicemero S. Šepučio galimai manipuliacijai ir pripažino, kad kreipdamasi dėl Macikų belaisvių kapinių nepažeidžiau Valstybės politiko etikos kodekso. Mūsų demokratinėje Valstybėje  piliečio išreikštas susirūpinimas tam tikra aktualia problema negali būti laikomas dalykinės reputacijos žeminimu ir juo labiau joks asmuo negali būti už tai persekiojamas teikiant nepagrįstus skundus. Tam esminės įtakos turi ir Konstitucijos 33 straipsnyje laiduojama piliečių teisė kritikuoti valstybės įstaigų ir pareigūnų darbą bei draudimas persekioti už kritiką. Nesutinku, kad nusižengiau ar pažeidžiau (dar nemačiau parašyto sprendimo) Valstybės politiko elgesio kodeksui, kaip po keturių posėdžių nusprendė Šilutės rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija. Perduodu tai, ką liudijau Etikos komisijos posėdyje. Savo kreipimesi į Vyriausybės Kanclerę ir kitus svarbius asmenis, priešingai, nei nurodo Šilutės vicemeras S.Šeputis, jokių abejonių savivaldybės vadovų, administracijos specialistų kompetencija, sąžiningumu nekėliau, juo labiau nesiekiau sumenkinti savivaldybės institucijų dalykinę reputaciją. Šie teiginiai skunde Etikos komisijai yra deklaratyvūs, nepagrįsti faktais, nei mano kreipimosi turiniu, todėl šie teiginiai neturi faktinio pagrindimo. Kadangi S. Šepučio pareiškime Etikos komisijai buvo prašoma prašoma įvertinti, ar nepažeidžiau pagarbos žmogui ir valstybei sąžiningumo, padorumo, pavyzdingumo bei atsakomybės principų, manau, svarbu priminti mūsų bendruomenės nariams Valstybės politikos elgesio kodekso 4 straipsnyje įtvirtintų principų turinį. <...>

Bet Etikos komisija nusprendė, kad pažeidimas buvo. Ką darysiu toliau? Nuspręsiu, kai gausiu Etikos komisijos protokolą su parašytu sprendimu. Žinau tik viena - gyniau ir ginsiu bejėgius, silpnesnius, stosiu skriaudžiamųjų  pusėn - taip suprantu garbingą politiko elgesį. Laisvę, savo krašto kultūrą ir istoriją puoselėju ne tik žodžiais, bet ir darbais.“

Vietoj epilogo

Šis etikos sargų procesas prieš Savivaldybės tarybos narę parodo atskirų politikų požiūrį ir į žiniasklaidą. Juk S. Tamašauskienės skundui pamatus padėjo žurnalistės straipsnis. Tačiau straipsnio turinys niekam nesukėlė abejonių – jis nebuvo apskųstas. Apsiribota tik kultūros skyriaus informacija, paskelbta kovo 5 dieną Savivaldybės internetinėje svetainėje, kur teigiama, kad straipsnis „Palaikai mirksta vandenyje“ neatitinka tikrovės, o jame pateikiame faktai – neteisingi. Šis teiginys patvirtinamas nuotraukomis.

Tačiau gegužės mėnesio pradžioje, Premjerės Ingridos Šimonytės vizito metu, akivaizdžiai buvo matomas stovintis vanduo. Galėtume spėti, kad šis vizitas nebuvo atsitiktinis, o galimai susijęs su konfliktu tarp mero pavaduotojo S. Šepučio ir konservatorės S. Tamašauskienės. Ir Etikos komisijos verdiktas politikės atžvilgiu tikriausiai nebus pabaiga šitoje istorijoje. Tačiau sunerimti reikėtų ne dėl pačios iškeltos problemos. Nerimą kelia atskirų politikų požiūris į kritišką informaciją žiniasklaidoje, galimai sukeliančią paranojiškumo požymius. Tačiau tai jau kita tema, apie kurią kalbėsime ateityje.