Pamario promenadoje – ir įspūdinga šilutiškio smėlio skulptūra

Kartu su skulptoriais kūrė poetai Alis Balbierius, Arūnas Balna, Edmundas Atkočiūnas, Loreta Liutkutė bei kompozitorės Vilija Radvilė ir Agnė Mažulienė. Jau penktąjį kartą vykusį tarptautinį smėlio skulptūrų simpoziumą „Kuršininkų žemė“ organizavusi Juodkrantės bendruomenė šiemet susidūrė su savotišku iššūkiu: medžiagos skulptūroms kurti trūkumu.

Kūriniams netinka mūsų pajūrio smėlis, nes jis - kvarcinis, birus, todėl prieš penketą ir ketvertą metų buvo vežama žaliava (apie 40 tonų) iš Klaipėdos rajone esančių karjerų. Kaskart naudojamas tas pats smėlis, kuris persijojamas, tačiau dalis žaliavos išsibarsto.

Organizatoriams šiemet teko kreiptis į karjero valdytojus, bet paaiškėjo, kad tokio smėlio, koks reikalingas simpoziumui, nebuvo, todėl vienam iš menininkų teko lukterėti, kol savo darbus pabaigs kolegos ir bus galima panaudoti likusį smėlį.

Pabaigtos skulptūros yra apipurškiamos klijų ir vandens mišiniu, todėl pasidengia savotiška plėvele, sustingsta ir gali stovėti iki pat pirmųjų šalnų. Šioms pakandus, kūriniai pradeda byrėti ir būna pašalinami.

Prieš keletą dienų pabaigtos kurti kelių metrų aukščio smėlio skulptūros susilaukia didžiulio praeivių dėmesio: vieni skuba fotografuotis, kiti - bandyti įminti, ką konkretus kūrėjas norėjo įprasminti.

Juodkrantės bendruomenės pirmininkė Sanda Berletaitė „Vakarų ekspresui“ teigė, jog temas skulptūroms kurti galėjo pasirinkti patys menininkai.

„Svarbiausia sąlyga - kūriniai turi būti tiesiogiai susiję su Kuršių nerija, jos istorija, mitologija ir kt. Tad galima išvysti pačias įvairiausias skulptūras - nuo vadinamojo Juodkrantės lobio gintaro amuletų motyvų iki abstraktesnių vaizdinių“, - teigė ji.

 „Prieplauka“. Tai - šilutiškio Andriaus Sirtauto kūrinys, patiksiantis kačių mylėtojams. Ant smėlio knechto ir prie jo menininkas patupdė miaukles.