Įmonė, ribojama sezoninės veiklos, užsitikrina darbą ištisus metus

„Mums svarbu ne ieškoti naujų veiklų, o kaupti turimą patirtį, kad taptume geriausiais savo srityje, – sako jau dešimtmetį UAB „Šilutės polderiai“ vadovaujantis A. Jagminas. – Mūsų įmonės ištakos siekia 1965 m., kuomet melioracijos grupių bazėje Šilutės rajone buvo įsteigta Sausinimo sistemų valdyba. Per tą laiką keitėsi pavadinimai, juridinis statusas, tačiau nesikeitė interesų kryptis – darbai, susiję su polderinėmis sistemomis ir hidrotechniniais įrenginiais.“

Įvertino sezoninio darbo rizikas

Šie darbai yra sezoniniai, todėl įmonė ieško susijusių veiklų, kurios užtikrintų užimtumą ištisus metus. Taip įmonės veikloje atsirado tokie darbai: pėsčiųjų takų ir kelių, ypač miško, tiesimas, jų rekonstrukcija ir remontas; aplinkos tvarkymo – medžių ir krūmų šalinimas, kelmų rovimas ir t. t.. „Šilutės polderiai“ taip pat atlieka papildomus darbus, susijusius su hidrotechninių objektų statyba, turi kompetencijų statybos srityje. Vertinant galimas rizikas dėl darbų, „Šilutės polderiai“ yra sąraše įmonių, kurios gali atlikti daugiabučių renovacijos darbus.

„Pastaruosius 10 metų mes turime užtektinai veiklos ir savo tradicinėse srityse“, – pasakoja „Šilutės polderių“ vadovas A. Jagminas. Prieš dešimtmetį perėmus vadovavimą į savo rankas, jam reikėjo ieškoti, kuo užpildyti užsakymų portfelį. Lietuvoje tuo metu įmonei, turinčiai tokią specializaciją, nebuvo palanku. Pasinaudodamas Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos, kurios narė yra įmonė, ryšiais, vadovas pradėjo ieškoti naujų rinkų – taip „Šilutės polderiai“ įžengė į Latviją ir Estiją. Latvius, pasak A. Jagmino, šilutiškiai išmokė ir siurblines statyti, nes kaimyninė šalis tuomet iš viso turėjo tik apie 10 profesionalių hidrotechnikų. Tai ir buvo viena iš priežasčių „Šilutės polderiams“ patekti į kaimyninės šalies rinką.

Užtikrina tinkamą polderių funkcionavimą ekstremaliomis sąlygomis

Pastaraisiais metais įmonė nepritrūksta darbo ir vietos rinkoje. Kaip pastebi A. Jagminas, pagaliau suvokta žala, kurią daro potvyniai: kuriamos įvairios programos, finansuojamos ES lėšomis. Viena iš didžiausių programų, koordinuojama Žemės ūkio ministerijos, – „Nemuno žemupyje, Nemuno baseino Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje esančių griovių rekonstrukcija“. Laimėję konkursą „Šilutės polderiai“ atliko darbų beveik už 5 mln. eurų.

„Šilutės polderiai“ yra vienintelė įmonė Nemuno žemupio regione, atliekanti šio regiono polderinių sistemų priežiūros darbus. Mes užtikriname tinkamą polderių funkcionavimą per potvynius, prižiūrime apie 20 tūkst. ha apsemiamos teritorijos, 25 polderines sistemas su 36 siurblinėmis ir šimtais kilometrų griovių, – vardija A. Jagminas. – Įmonė iki šiol atlieka darbus, dėl kurių ir buvo įkurta, nes Rusnės estakada visų problemų neišsprendė.“

Šiuos darbus „Šilutės polderiai“ vykdo valstybės užsakymu, nes 81 proc. įmonės akcijų priklauso Žemės ūkio ministerijai. Tačiau tuo pat metu įmonė dalyvauja ir viešuosiuose pirkimuose, nors polderinė sistema, A. Jagmino pastebėjimu, turėtų būti valstybės reikalas – viešosios paslaugos, kurias teiktų tik valstybės įmonės, nes tai susiję ir su krašto apsauga, ir su aplinkosauga, ir su apgyvendinta teritorija.

Projektai gilina patirtį ir teikia estetinį pasitenkinimą

Kalbėdamas apie pastarojo dešimtmečio įmonės darbus „Šilutės polderių“ direktorius A. Jagminas mini Rusnėje ir Kintuose įrengtus žvejų uostus su šiuolaikine infrastruktūra: su iškėlimo mechanizmais, šaldytuvais, prieplaukomis, švartavimosi vietomis.

Įmonė išvalė keletą ežerų Kaišiadorių, Tauragės, Trakų rajonuose: pakrantės išvalytos nuo sąnašų ir sutvarkytos. Sutvarkyta Masčio ežero pakrantė tapo svarbia Telšių miesto rekreacine zona. „Šilutės polderiai“ pakrantėje atnaujino ir įrengė naujus pėsčiųjų ir dviratininkų takus, modernią apšvietimo sistemą, sutvarkė žaliąsias erdves, įrengė mažosios architektūros elementų – ežero pakrantė tapo patrauklia gyventojų ir svečių vieta. Nuo nendrių ir įvairių sąnašų ežero krantus įmonė valė sykiu su jungtinės veiklos partneriais.

Laimėjusi antrojo etapo darbus, įmonė pagal „Paleko architektų studijos“ projektą atnaujino Šakių skverą. Miestui buvo sukurta išskirtinė erdvė. Dalis skvero paklota granito trinkelėmis, vietomis – išsaugotas senasis grindinys, įrengtas vertikalus fontanas. Taip pat sutvarkytos žaliosios erdvės bei atlikti smulkūs požeminiai darbai, įrengiant kanalizacijos tinklus, gręžtinius pamatus atraminei sienutei.

Svarbūs įmonei ir užsienyje atlikti darbai, suteikę didelės patirties. Per 10 metų Latvijoje pastatytos ir rekonstruotos 6 siurblinės, įvykdytas projektas, tvirtinant Dauguvos krantą. Estijoje, Saremos saloje, baigta Papisarės uosto krantinės rekonstrukcija: išvalytas laivybos kelias, pagilinta uosto akvatorija, iš dalies rekonstruota sena ir pastatytos naujos krantinės.

Projekto alogizmai: darbams lieka 30 proc. laiko

„Šilutės polderių“ veikla itin susijusi su jautria aplinkosaugos tema. Kaip pastebi A. Jagminas, neretai šioje srityje neišvengiama emocinių vertinimų. Medžių Mingės kaime iškirtimu kaltinta įmonė sykiu su Šilutės rajono savivaldybe 7 metus teismuose turėjo įrodinėti savo tiesą. Nors įmonė buvo išteisinta, tačiau tai kainavo laiko, energijos, kurią galima buvo nukreipti tiesioginiams darbams.

„Šis atvejis mus verčia skirti itin didelį dėmesį parengiamiesiems darbams, kad vykdydami darbus nepažeistume aplinkosaugos reikalavimų. O tokia rizika egzistuoja, nes didelė dalis polderių priklauso regioniniams parkams – saugomoms teritorijoms, todėl didelę laiko dalį skiriame derinimui su specialistais, savivaldybėmis, – pasakoja A. Jagminas, kurio vadovaujama įmonė turi laviruoti tarp sezonų, paisyti augalams ir gyvūnams svarbių laikotarpių, griežtų aplinkosaugos taisyklių. Aplinkosaugos reikalavimai svarbūs, bet turi būti paisoma ir sveiko proto.“

Įmonei tenka susidurti ir su sunkiai suvokiama logika, kai, laimėjus projektą, dvejus metus tenka rengti ir derinti dokumentus, o darbams lieka vos pusmetis arba 30 proc. viso projekto laiko. Todėl tenka ieškoti įvairių būdų, kaip spartinti darbus, kad projektai būtų įgyvendinti laiku. Vienas tokių – iš anksto gaminami pralaidų antgaliai. Išbandę šį būdą viename projekte, naudoja jį ir kituose – greitis padidėjo keliais kartais. Gatavų gaminių efektą įmonė pritaikė ir įrengdama Šakių skvero fontaną.

Darbus spartina ir techninės bazės atnaujinimas. Prieš 10 metų visa sena technika buvo pakeista apynauje ir tai leido gerokai žengti į priekį. Vystantis naujoms technologijoms, įmonė kasmet atnaujina savo bazę, nes tai užtikrina galimybę rimčiau konkuruoti rinkoje.

„Išlaidas mažina ne tik atnaujinta bazė. Įsirengę savo degalinę, kuro sąnaudas sumažinome apie 30 proc.“, – džiaugiasi A. Jagminas.

Įmonės valdyme naudoja vieną svarbų principą

Įmonės nišoms užpildyti A. Jagminas sėkmingai taiko sinergijos principą. „Šilutės polderiai“ neturi technikos, kuri yra retai naudojama ir brangi, tačiau turi patyrusių ir profesionalių specialistų. Tad įgyvendindama projektus bendradarbiauja su įmonėmis, kurios turi būtinos technikos, bet stokoja specialistų. Toks sinerginis veikimas be trukdžių leidžia atlikti darbus ir yra naudingas abiem pusėms.

Iš 36 įmonės prižiūrimų siurblinių daugiau negu pusė yra stebimi ir valdomi nuotoliniu būdu, bet tik žmogus gali išvalyti sąnašas iš tinklų, esančių prieš siurblines; prižiūrėti siurblinei priklausančią teritoriją.

„Mūsų sektoriuje be rankų darbo neįmanoma apsieiti, bet modernėjant technikai, technologijoms, reikia vis aukštesnės kvalifikacijos žmonių, kurie kokybiškai atliktų darbą“, – pasakoja A. Jagminas ir akcentuoja, kad vienas iš svarbiausių jo vadovavimo principų – kiekvienas tinkamai turi atlikti darbą, kuris jam patikėtas.

30 metų rinkoje veikianti generalinės rangos įmonė „Šilutės polderiai“ neseniai tapo Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) nare. Pasak įmonės vadovo A. Jagmino, LSA, būdama viena iš stipriausių ir įtakingiausių Lietuvoje asociacijų, yra ta bendruomenė, kuri teikia vilčių pakeisti verslo aplinką, kad ji funkcionuotų efektyviai.