Per karantiną nusipirkote sodybą, bet ten nėra vandentiekio? Patarimai, ką turėtumėte žinoti
Niekam nepaslaptis, kad pandemijos laikotarpiu vis daugiau žmonių panoro atsigręžti į gamtą: vieni iš naujo atrado senelių sodybas, kiti – pirko naujas. Namų statyba pasiekė neregėtus mastus, tad natūralu, jog daugelis susiduria su anksčiau nepatirtais iššūkiais. Vienas didžiausių ir sunkiausiai perkandamų – tai vandentiekis ir kanalizacijos sistemos. Kaip užtikrinti kokybišką vandens tiekimą? Ką daryti, jeigu vonios kambarių ir šeimos narių yra daug? O kaip sodo ir daržo laistymu? Jeigu ir jums išgirdus tokius žodžius, kaip hidroforas ar vandens siurblys kyla nemažai klausimų, kviečiame paskaityti šį straipsnį.
Kuo jie skiriasi?
Visų pirma, norint išsiaiškinti, kokio tiksliai prietaiso jums gali prireikti, yra svarbu nesipainioti tarp sąvokų. Pats hidroforas – tai įrenginys reguliuojantis vandens slėgį – jis yra tarsi slėginis rezervuaras. Vanduo į vamzdynus bei jūsų namų čiaupus yra tiekiamas siurblio pagalba, tad pilną sistemą sudaro vandens siurbimo bakelis, išsiplėtimo talpa ir slėgio rolė. Kitais žodžiais tariant, vandens siurblys yra sudedamoji hidroforo sistemos dalis.
Tiesa, vandens siurbliai būna skirti ne tik geriamojo vandens tekinimui į namus. Rinkoje egzistuoja ir fekalijų, nešvaraus vandens siurbliai, kurie skirti kanalizacinių talpų tuštinimui. Jeigu centrinė kanalizacija yra kiek tolėliau nuo jūsų namo, fekaliniai siurbliai su integruotu smulkintuvu, yra labai pravartus prietaisas.
Ar vandens siurblys gali namus aprūpinti kokybišku vandeniu?
Pats hidroforas su vandens siurbliu namų vandeniu neaprūpins, jeigu sklype nebus gręžinio ar šulinio. Tai kertinis dalykas įrenginėjant sodybą, kurioje nėra centrinės vandentiekio sistemos.
Tokiu atveju dažnai iškyla klausimas: o ką geriau pasirinkti – šulinį ar gręžinį. Tai labai plati, daug diskusijų sulaukianti tema, kuriai būtų galima parašyti atskirą straipsnį. Visgi svarbu žinoti, jog pasirinkimas priklauso nuo vietovės, investicijų, vandens tėkmės krypties ir sunaudojamo vandens kiekio.
Iškasti šulinį kainuoja pigiau nei įrengti kokybišką gręžinį, tačiau tai galite padaryti toli gražu ne kiekvienoje vietoje – grunto užterštumas, vandens gylis, aktyvi ūkinė veikla netoliese (tręšiami laukai) gali apsunkinti šulinio kasimą ir neužtikrinti norimos vandens kokybės. Būtent dėl šių priežasčių prieš pradedant šulinio kasimo darbus, yra atliekami sklypo geologiniai ir hidrogeologiniai tyrimai. Be to šuliniui reikalinga kruopšti priežiūra kasmet.
Gręžinį žmonės renkasi tuomet, kai ruošiasi name, sodyboje gyventi nuolat, taip pat tai puiki opcija besibaiminantiems dėl šulinio vandens kokybės – gręžinio vandenį tikrai galima gerti. Tiesa, gręžinys pareikalaus kur kas didesnių investicijų nei šulinys.
Prietaisų rūšys ir kaip išsirinkti?
Kaip jau supratote, net ir turėdami šulinį, vamzdynus, čiaupus be hidroforo pagalbos vandeniu neapsirūpinsite (nebent naudosite senovinį metodą ir semsite vandenį iš šulinio). Rinkoje yra galybė skirtingų prietaisų, tad neturinčiam patirties žmogui išsirinkti gali būti ganėtinai sunku. Šioje dalyje aptarsime, kokios būna hidroforų rušys bei kaip pasirinkti geriausią?
Vieni paprasčiausių ir populiariausių yra panardinami vibraciniai siurbliai. Jie yra pigesni, tačiau nelabai ilgaamžiai, pasitaiko užsikimšimų, korpuso korozijos atvejų. Visgi žmonės dažnai renkasi panardinamus hidroforus dėl optimalios kainos ir dėl mažesnio triukšmo.
Kitas populiarus variantas – išorinės vandens tiekimo stotelės. Šie siurbliai turi talpą ir gali pakelti vandens slėgį net iki 9 metrų. Tiesa, jie statomi sausumoje, todėl yra pakankamai triukšmingi. Vienas didžiausių šių prietaisų privalumų – lengva priežiūra. Jums nereikės nerti į šulinį norint apžiūrėti jį ar taisant tam tikrą gedimą, viskas bus lengvai prieinama sausumoje.
Renkantis vandens siurblį gręžiniui, labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad jis būtų su pastovaus slėgio sistema, toks siurblys galės padidinti arba sumažinti veikimo apsukas priklausomai nuo to, kiek bus naudojama vandens.
Kiti kriterijai, kuriuos privalu apsvarstyti renkantis vandens pumpavimo sistemas, tai naudojimo mąstai: galbūt turite baseiną, žadate laistyti daržą, o gal užsiimate kaimo turizmu ir nuolat priimate klientų būrius? Nuo to priklausys, kokio galingumo ir talpos hidroforo jums reikės. Be to, svarbu apskaičiuoti, koks aukštas vandens slėgis jums reikalingas. Turite dviejų, trijų aukštų namą, kuriame yra vonios kambariai? Tokiu atveju vertėtų rinktis siurblį su didesniu bendruoju slėgio užtikrinimu. Rekomenduojame Toolsta vandens siurblius.
Diafragma ir membrana – kas tai?
Tai yra skirtingos prietaisų rūšys. Vienuose orą ir vandenį skiria guminis maišas (vadinamas membrana), kituose – plėvelė vadinama diafragma. Kuri yra geriau – vienareikšmiško atsakymo nėra.
Egzistuoja nuomonių, kad diafragminiai prietaisai yra geriau dėl minimalesnės priežiūros. Tačiau kritikai sako, jog sugedus diafragminėms sistemoms belieka tiesiog jas išmesti. Kitaip, pasak ekspertų, yra su membraniniais vandens siurbliais – išsitampius guminius maišus yra galimybė juos paprasčiausiai pakeisit. Visgi galingesniam naudojimui patartina rinktis prietaisą su membrana.
Kaip teisingai prižiūrėti, kad tarnautų ilgus metus?
Norint, kad pirkinys būtų ilgaamžis, jį reikia tinkamai prižiūrėti.
Visų pirma, prieš atlikant prietaiso remonto ar eilinės patikros darbus, yra itin svarbu jį išjungti iš maitinimo lizdo. Valant sistemą labai svarbu joje esantį turinį ištuštinti ir supilti į tam tikrą talpą. Skudurėliu ar metaline kempinėle išvalykite jame prisikaupusius nešvarumus (kalkes, mineralinių medžiagų daleles ir apnašas ir pan.) Būtinai rekomenduojama apžiūrėti iš šalia esančių vamzdžių būklę – ar jie neprakiurę, švarūs. Tokią patikrą reikėtų kartoti kasmet.
Taip pat išvykstant ilgesniam laikui vandens pumpavimo sistemą rekomenduojama išjungti iš elektros tinklo. Tai padės išvengti įvairių nemalonių incidentų (kaip pavyzdžiui, namų užliejimas) netikėtai prakiurus vamzdynams, sugedus čiaupams ir pan.