Skęsta ne tik laivai, bet ir uostai...
Praėjusio Savivaldybės tarybos posėdžio metu nemažai kilo diskusijų dėl Šilutės uosto. Išsakytos politikų mintys, pastabos ir kiti pastebėjimai. Tačiau viskas atrodo dar daugiau neaišku, o Šilutės prieplaukos (uosto) koncesijos sutarties vykdymą toliau gaubia nežinomybės skraistė.
Neteikė dokumentų, informacijos
Dar praėjusiais metais sudaryta darbo grupė „Dėl Šilutės uosto koncesininko veiklos ištyrimo“ , kuriai vadovavo Algirdas Gečas. Jis praėjusio Tarybos posėdžio metu pristatė ataskaitą, kuri gana didelės apimties. Darbo grupė tikslas – pagal koncesininko Rimgaudo Višinsko pateiktus ūkinės ir finansinės veiklos dokumentus, susijusius su koncesijos sutarties vykdymu, nustatyti, ar egzistuoja rizika, kad koncesininkas finansinėse ataskaitose neparodo visų gaunamų pajamų, kad UAB „Šilutės vandens turizmo centras“ apskaitoje registravo ne visas pajamas, gautas naudojant pagal koncesijos sutartį Savivaldybės nuosavybės teise priklausantį turtą ir neteisingai apskaičiavo pelną.
Politikas perspėjo, kad iš tikrųjų darbo grupė negalėjo pilnai atlikti, įvykdyti jai pavestą užduotį, mat koncesininkas nepateikė prašomos informacijos ir dokumentų.
Neturėdama pakankamai informacijos, dokumentų, nuomonę dėl koncesininko veiklos atitikimo koncesijos sutarčiai darbo grupė grindė koncesininko nuo koncesininko sutarties įsigaliojimo pradžios Savivaldybės administracijai teiktais dokumentais bei preliminariais darbo grupės skaičiavimais.
Netrukus A. Gečas perskaitė darbo grupės apibendrintas išvadas ir siūlymus.
Neteikė informacijos
Informuota, kad darbo grupė du kartus raštu kreipėsi į koncesininką R. Višinską su prašymu pateikti reikalingą informaciją. Tačiau abu kartus atsisakė tai padaryti motyvuodamas, kad jokia suteikiančioji institucija, šiuo atveju Šilutės rajono savivaldybė, tuo pačiu ir darbo grupė neturi teisės prižiūrėti koncesininko finansinės ir ūkinės veiklos. Jis nenurodė ir datos, laiko, kada darbo grupė galėtų apsilankyti bendrovėje ir tikrinti, kaip koncesininkas vykdo koncesijos sutarties prisiimtus įsipareigojimus. UAB „Kintai“ ignoravo koncesijos sutarties skyrių „Koncesininko veiklos kontrolė“.
18.1 punkto nuostatą, pagal kurią Suteikiančioji institucija turi teisę tikrinti, kaip Koncesininkas naudoja Suteikiančiajai institucijai priklausantį turtą bei kaip Koncesininkas vykdo šia Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. UAB „Kintai” požiūriu, tai nėra teisinis pagrindas, nes savo raštuose apie Koncesininko veiklos kontrolę pagal šį punktą neužsiminė.
Darbo grupės nuomone, dangstymasis komercinės paslapties sąvoka, manipuliavimas teisės aktų nuostatomis, nesuponuoja UAB „Kintai” teisės Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas įgyvendinančiai Savivaldybės tarybai neteikti informacijos apie jos valdomą, naudojamą ir disponuojamą turtą. Tačiau darbo grupė nemato prasmės dar kartą prašyti pateikti dokumentus, pagal kuriuos galėtų įvertinti kaip Koncesininkas naudoja Suteikiančiajai institucijai priklausantį turtą ir kaip Koncesininkas vykdo Koncesijos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Taip pat nemato prasmės dar kartą prašyti suderinti tikrinimui tinkamą laiką, kad darbo grupės nariai galėtų vykti pas Koncesininką.
Įžvelgė riziką
Darbo grupė įžvelgė riziką, kad Koncesininkas Suteikiančiajai institucijai teikė neteisingą informaciją apie investicijas. Galimai teikė neteisingą informaciją apie pajamas, gautas naudojant pagal Koncesijos sutartį perduotą Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, dalį pajamų registravo UAB „Kintai” apskaitoje, tačiau informacijos apie jas Suteikiančiajai institucijai nepateikė.
Darbo grupė siūlo peržiūrėti Koncesijos sutartį ir ją koreguoti, konkrečiai nustatant, kas gali būti laikoma investicijomis, ypatingą dėmesį skiriant Koncesininko įpareigojimui teikti detalią informaciją apie veiklą, vykdomą pagal Koncesijos sutartį, finansinės atskaitomybės teikimo tvarką, apspręsti atsiskaitymo su Koncesininku sąlygas, pasibaigus Koncesijos sutarčiai ar ją nutraukus.
Taip pat siūloma kreiptis į atitinkamas kontrolės institucijas dėl UAB „Kintai“ ir UAB „Šilutės vandens turizmo centras“ veiklos, siekiant išsiaiškinti, ar minėtos bendrovės tinkamai naudojo Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą ir teisingai registravo pajamas, gautas ji naudojant, ar teisingai apskaičiavo finansini rezultatą - pelną (nuostolius).
Nesiskaito su žmonėmis
Meras Vytautas Laurinaitis dėkojo darbo grupei už atliktą darbą ir pripažino, jog dabar yra uždavinys taisyti situaciją.
Darbo grupės narys Z. Merliūnas pabrėžė, kad ir išvados, ir atliktas darbas buvo tikrai labai solidus.
Tarybos narė Lijana Jagintavičienė teigė, kad jai teko bendrauti su šilutiškiais, kurie neturi kur pasistatyti laivų.
„Problema ta, kad nuvykus į uostą, jie siunčiami toli... toli... Pirmenybė teikiama savininkams, kurie gyvena Kaune, kituose miestuose? Manau, kažką reikia daryti, kad pirmiausia vieta būtų skirta mūsų krašto žmonėms, o toliau, kas telpa. Kalbėjau su žmogumi, kuris kalbėjo už būrį žmonių – 20-30 žmonių“, - dėstė politikė. Meras bandė pajuokauti, kad tas „toli toli“ gali būti ir Drevernoje. Tačiau L. Jagintavičienė papildė, kad net paprasti UAB darbuotojai nesiskaito su laivų savininkais, kurie nori laikyti uoste savo laivus.
S. Kazlauskas taip pat pritarė, kad reikia kelti Koncesijos sutartį.
„Kai pats pasistatys uostą už 15 milijonų, tada galės elgtis ir siųsti ant trijų ir penkių raidžių“, - pabrėžė Tarybos narys.
Darbo grupės narys Edgaras Padimanskas taip pat stebėjosi koncesininko požiūriu – nesistengė darbo palengvinti, bet darė viską, kad jis būtų kuo sunkesnis.
„Apie bendravimą su koncesininku – aš išvis neturiu žodžių. Čia žemiau kritikos. Ką kalbėjo kolegė – jei nesiskaito su mūsų komisija, kaip jis gali skaitytis su paprastu žmogumi, kuris atitempia savo laivelį? Čia yra baisiau nei baisu“, - dėstė Tarybos narys. Jis akcentavo, kad į investicijas įtraukta pusė milijono laivui pirkti, maršrutui Šilutės uostas-Nida atidaryti. Dabar tas laivas jau parduodamas. Todėl kilo klausimas: kam jis priklauso, Šilutės uostui ar koncesininkui?
„Ir apskritai, kokia čia investicija? Vienais metais rodo kaip investiciją, kitais jau parduoda. Tokių daug niuansų“, - dėstė pašnekovas.
Šiuo pasisakymu ir baigėsi diskusijos apie koncesininką ir Koncesijos sutartį.