Festivalis „Atviri vasarvidžiui Mažosios Lietuvos dvarai“. Birželio 20-23 d.

Pietų Baltijos dvarai yra patrauklūs neįprastiems turizmo ir kultūros pasiūlymams ir šis potencialas išnaudojamas turizmo plėtrai Pietų Baltijos regiono kaimo vietovėse. Įgyvendinant 2014-2020 metų Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „Dvarų paveldo vertės didinimas per turizmo plėtros priemones Pietų Baltijos regiono kaimo vietovėse“ Nr. STHB.02.01.00-DE-0140/17, siekiama sustiprinti Pietų Baltijos dvarų naudojimą regiono kaimų vietovėse. Birželio 20 – 23 dienomis, Mažojoje Lietuvoje praūžė dvarų festivalis „Atviri vasarvidžiui Mažosios Lietuvos dvarai”.

Birželio 20 dieną prasidėjęs festivalis kvietė popietę praleisti Šilutės Hugo Šojaus dvare. Dvaras įkurtas 1721 metais, išsiskiriantis Klaipėdos kraštui būdingu dekoru. Renginio dalyviai turėjo galimybę bent kelioms valandoms įsikūnyti į dvariškių vaidmenį, susipažinti su išskirtine krašto ir Rytprūsių dvaro kultūra.

Roma Šukienė, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus bendrųjų reikalų skyriaus vedėja, supažindino su tuo, kaip 1850-1869 metais atrodė dvarų damų spintos, aksesuarai, kokią kosmetiką naudojo damos, papasakojo apie dvarininko Hugo Šojaus visuomeninę veiklą, jo šeimą, šeimos draugą Hermaną Zudermaną.

Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė pristatė etnografijos ekspoziciją, surinktą XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, – darbo ir buities įrankius, tekstilės kolekciją, baldus. Informatyvią popietę vainikavo Hugo Šojaus dvaro kiemelyje paruošta tija (arbata) bei šokoladinis pyragas pagal 1895 metų receptą. Dvaro gyvenimas paslaptingas, todėl renginio dalyviai mėgaudamiesi tija galėjo išgirsti intriguojančių dvaro istorijų bei išmokti dvaro etiketo paslapčių, paklausyti pasakojimų senąja lietuvininkų tarme.

Birželio 21 dieną Vilkyškių dvare „Istorijos inkubatoriuje“ vyko diskusija-forumas „Dvarų paveldo pritaikymo turizmui aktualijos“. Apie apleistą paveldą, nesutvarkytus objektus ir problematiką žodį tarė Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys, Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius ir Seimo narys Ričardas Juška.

„Džiugina, nuteikia, stebina ir parodo, kad mes galime panašiai matyti, panašiai girdėti ir dirbti kartu. Linkiu, kad prioritetiškai sudėlioję svarbiausius krašto dvarus įveiklintumėme taip, kad visi norėtų važiuoti į šį kraštą, o verslas klestėtų“, – sveikinimo žodį tarė projekto „Dvarų paveldo vertės didinimas per turizmo plėtros priemones Pietų Baltijos regiono kaimo vietovėse“ vykdytojo Lietuvoje - Rambyno regioninio parko direkcijos direktorė Diana Milašauskienė.

Pirmoje pranešimų dalyje Vidmantas Bezaras (Kultūros paveldo departamento direktorius) aptarė Lietuvos dvarų problematiką ir įveiklinimo galimybes, Rasa Rupulevičienė (Klaipėdos universiteto Sporto, reakreacijos ir turizmo katedros lektorė) pristatė Dvarų turizmo maršrutus, D. Milašauskienė (Rambyno regioninio parko direkcijos direktorė) kalbėjo apie Šereiklaukio dvaro nūdieną. Antroje pranešimų dalyje Ligita Kazlauskienė (VšĮ „Pagėgių krašto turizmo ir verslo informacijos centras“ direktoriaus pavaduotoja) pristatė Vilkyškių dvaro istoriją, inovacijas ir plėtrą, Marius Daraškevičius (Vilniaus dailės akademijos ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto doktorantas) supažindino su Dvaro rūmų valgomuoju: planavimu, įranga ir puošyba, Roma Šukienė (Šilutės Hugo Šojaus muziejaus bendrųjų reikalų skyriaus vedėja) pristatė, kokia veikla užsiima muziejus, kokios muziejaus veiklos perspektyvos, Vidas Cikana (menotyrininkas, skulptorius) pristatė Zyplių dvaro rūmus, kultūrinę meno simpoziumų veiklą.

Diskusijoje „Dvarų administravimo problematika ir pritaikymas turistų poreikiams“ forumo dalyviai diskutavo apie tai, su kokiais iššūkiais susiduriama norint išsaugoti dvarų paveldą, dvarų įveiklinimo ir turistų poreikiams pritaikymo tematika.

Įpusėjus dvarų festivaliui „Atviri vasarvidžiui Mažosios Lietuvos dvarai“, birželio 22 d. dalyviai buvo kviečiami dalyvauti žoliautojų žygyje iš Bitėnų Martyno Jankaus muziejaus į Šereiklaukio dvarą su žygeiviu Dainiumi Kinderiu ir žolininku Mariumi Lasinsku. Šereiklaukio dvare vyko renginys iš ciklo „Tarp praeities ir dabarties“ (renginio koordinatorius Eugenijus Skipitis), renginio vedėjai Edita Mildažytė (LRT prodiuserė) ir Saulius Pilinkus (TV laidos „Daiktų istorijos“ vedėjas).

Šereiklaukio dvaras istorijos vingiuose užima aukštą poziciją. Šereiklaukio dvaro istorinė raida ypatinga – tai buvo ūkinės veiklos lyderis, nuolat modernizuojantis ir plečiantis verslus. Akivaizdu, kad Šereiklaukio dvaro kompleksas atspindi svarbius krašto istorijos ypatumus ir privalo būti saugomas kaip kultūrinė bei istorinė vertybė.

Birželio 22 d. Šereiklaukio dvaras atgijo – Brass kvinteto šventiška, pakili dūdų muzika priminė apie dvaro didingumą.

Birželio 23 d. įvyko festivalio kulminacija – tradicinė vasaros šventė „Rambynas. Joninės Mažojoje Lietuvoje“. Įvairios šventės nuo seno Rambyne buvo švenčiamos, tačiau viena pagrindinių – Joninės. Šiemet minėjome jau 137-ąsias Joninių šventės ant Rambyno kalno metines. Unikali, autentiškumą išlaikiusi šventė neabejotinai yra visos Tauragės apskrities svarbus kultūrinis įvykis. Neabejingi tradicijoms buvo kviečiami susiburti trumpiausiai metų nakčiai. Kaip ir kasmet, Bitėnų kapinaitėse tylos minute, gėlėmis bei atminimo žvakėmis pagerbti mūsų krašto šviesuoliai – Martynas Jankus, Vydūnas, Jonas Vanagaitis, Eva Milda Jankutė - už palikimą, nuopelnus lietuvių raštijai, visuomeninę veiklą.

Šventąją Rambyno kalno ugnelę uždegė bei Amžinojoje Rambyno kalno knygoje pasirašė meras V. Bendaravičius, Pagėgių savivaldybės seniūnai. Nuo 2007 metų į programą įtrauktos chorų koncertinės programos. Per 137-erius Joninių šventės metus ant Rambyno kalno daina nenutilo, nors ją mėtė negailestingi istorijos skersvėjai. Chorų programą vainikavo jungtinio choro bendra daina.

Šventinę programą tęsė trys puikios profesionalės - aktorė, režisierė Virginija Kochanskytė, solistė Rita Preikšaitė ir pianistė Beata Vingraitė, kurios suteikė galimybę „keliauti“ Lietuvos romanso laiku su kameriniu-muzikiniu spektakliu „Lietuviškų romansų vainikas“. Skambant Tauragės kultūros centro vokalinio ansamblio „Dar pabūkim“ dainoms (vadovas Arūnas Rakevičius), Kauno folkloro klubo „Liktužė“ dalyviai uždegė Joninių laužą: „Tesusilies laužas su ryto pašvaiste, teapgaubia mus jo šiluma, o Joninių tradicijos ir apeigos, kurias atliks folkloro kolektyvai, veda mus kilnion praeitin“... Joninių laužui degant skambėjo Pakruojo kultūros centro vokalinio ansamblio dainos (vadovas Methardas Zubas).

Joninių šventė turi daug gražių tradicijų, viena iš jų – Joninių apeigos, burtai ir žaidimai, kuriuos kartu su šventės vedėjais Goda Petkute ir Arnu Ašmonu tęsė Kauno folkloro klubas „Liktužė“.

Festivalis „Atviri vasarvidžiui Mažosios Lietuvos dvarai“ įrodė, kad dvarai – reikšmingas Lietuvos kultūros palikimas, kurį privaloma išsaugoti, puoselėti, įveiklinti, garsinti.

Projektui vadovauja pagrindinis partneris iš Vokietijos – turizmo asociacija Vorpommern iš Meklenburgo-Pomeranijos regiono. Kiti partneriai: regioninė planavimo asociacija Vorpommern ir Meklenburgo-Vorpommerno rūmų ir dvarų rūmų asociacija iš Meklenburgo-Pomeranijos regiono (Vokietija), Parsetos upės baseino miestų ir komunų sąjunga iš Zachodniopomorskie (Lenkija), turizmo asociacija „Šiaurės Kašubija“, Lenkijos aktyvaus judumo sąjunga ir Kašubų-Pomeranijos literatūros ir muzikos muziejus iš Pomorskie regiono (Lenkija), Rambyno regioninio parko direkcija iš Tauragės apskrities ir Klaipėdos universitetas iš Klaipėdos apskrities (Lietuva), Muziejus Lolland-Falster iš Sjælland regiono (Danija), Muzika Skärvoje ir kultūros asociacija Christinas Wänner iš Södra Sverige regiono (Švedija).