Ar pasiteisina gynyba puolimu?

Tyla - gera byla?

Birželio mėnesį, 43-ajame „Šilokarčemos“ numeryje, rašėme apie rajono politikos elitą. Straipsnyje „Visi juda šia žeme, margam čigonų vežime...“ buvo aprašyti rajono politikos valdančios daugumos vienos frakcijos narių pasisakymai Tarybos posėdyje, dėl iškilusių jiems nepatogių klausimų. Jie savo pasisakymais, o gal tiksliau – atsakymais, nutapė bendrą frakcijos portretą.

Mėgindami paneigti politinio stalo kolegų abejones dėl įtakojimų ar kažkokių užkulisinių susitarimų, ne tik jų nepaneigė, bet pagilino abejones. O tos abejonės rimtos, nuo galimo viešų ir privačių interesų pažeidimo iki praturtėjimo neaiškiomis aplinkybėmis. Labiausiai buvo pasigesta politikų konkretumo. Tačiau, kaip ir Tarybos posėdyje, taip ir po jo, visus pranoko faktinis lyderis.

Administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, kuris akivaizdžiai yra šios frakcijos faktiniu lyderiu, po išspausdinto straipsnio, atsitvėrė tylos siena. Politikas nesiteikia sureaguoti ir atsakyti į viešą kreipimąsi. Juk jo tiesiai šviesiai buvo paklausta, kaip vyksta viešinimo procedūros pirkimas. Tačiau jokio atsakymo šio laikraščio skaitytojams nepateikta. Kas tai? Ignoruojamas per trijų tūkstančių skaitytojų interesas žinoti? Ar yra kažkas tokio, kas gali pakenkti kažkieno reputacijai? O gal toks neveiklumas, kaip toji lazda, smarkiau smogs antru galu per tą pačią reputaciją? Nežinia, tik aišku viena - tyla ne visada gera byla.

Sustoti pusiaukelėje nepavyks 

Tačiau žiniasklaida, galimai atsidūrusi šio politiko „nemalonėje“, nežada nuleisti rankų. Juolab, kad iš administracijos direktoriaus lūpų neretai išskrenda „perliniai žvirbliai“. Ką ten žvirbliai - visos varnos. („Varnos kerta V. Pozingiui per atliekų išvežimo problemas Šilutėje“ – „Šilokarčema“, Nr. 21, š. m. kovo 21 d.).

Tačiau, kaip parodo tolimesnė įvykių eiga, mūsų administracijos direktorius turi pakankamai silpnokų vietų. Nors ir lengvi prisilietimai prie tų vietų šiam politikui sukelia nepatogumų. O kaip reaguojama į tai? Galėtume vaizdžiai aprašyti savo matymą, tačiau tiksliau bus pateikti ištraukas iš pasisakymų. Taigi, konservatoriaus Zigmanto Merliūno klausimas apie aitvarus, nešančius turtus, regis, ne juokais supykdė V. Pozingį.

„Čia įvardinti tokius dalykus, kaip jūs perskaitėte, aš taip pat galiu apie jumis daug perskaityti, tokios informacijos, kur žinau ir kur pas mane buvot atėjęs, jeigu tą informaciją pateikčiau ką jūs siūlėt, įdomu kaip jūs šiandien atrodytumėt, kur šiandien tai galvą kraipot. Aš galėčiau tą šiandien paviešinti, kaip jūs puikiai žinot ir jums, kaip Tarybos nariui, tikriausiai turėtumėt atsistatydinti“, ­­– teigė administracijos direktorius konservatoriui. Tai, kad šis politikas gindamasis naudoją puolimo taktiką, nėra jokia naujiena. Tačiau jis aiškiai ir nedviprasmiškai pareiškė, jog turįs tokios informacijos, dėl kurios paviešinimo Tarybos narys turėtų atsistatydinti. O tai jau rimta ir aktualu, ir svarbiausia, nesustoti dialogo pusiaukelėje. To siekė ir Z. Merliūnas posėdyje prašydamas įvardinti turimus faktus. Bet tuomet viešai neišgirdome intriguojančios informacijos viešumo.

Ištaręs „A“ sakyk ir „B“, byloja senolių išmintis. Ja ir pasinaudosime. Todėl vadovaudamiesi Visuomenės informavimo įstatymu viešai prašome Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus V. Pozingio pateikti „Šilokarčemos“ laikraščiui turimą informaciją apie Tarybos narį Z. Merliūną, dėl kurios pastarasis turėtų atsistatydinti.

Interesas neliks šešėlyje

Trumpai pavartykime „Vietos savivaldos įstatymą“, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžiamos Tarybos nario atstatydinimo priežastys. Įstatymo 25¹  straipsnio 3 dalyje nurodytos dvi priežastys: priesaikos sulaužymas ir šiame ar kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų nevykdymas. Taigi, iš administracijos direktoriaus lūpų išskriejęs žodis apie turimą kažkokią informaciją, galimai yra pakankamai rimta, jei įkainojama politiko mandato verte. Vien jau dėl šios priežasties visuomenės interesas negali likti šešėlyje. Juk visuomenė turi teisę žinoti ne tik apie valdininko aitvarus, bet ir apie kitų politikų veiklą. Pats jaunasis politikas Z. Merliūnas telefonu „Šilokarčemai“ teigė, kad taip ir nesulaukė jokių paaiškinimų. „O ir jokios informacijos negali būti, nes apie save turbūt geriausiai žinau“, - teigė politikas. Tad su nekantrumu, kartu su skaitytojais, lauksime šios istorijos atomazgos.