Susipažinti, pasisvečiuoti, pamatyti ir save parodyti

Vešlia žaluma apsiklostę apylinkių kalneliai traukė akį gėrėtis kiek kitokiu nei pamario krašto peizažu, sodybomis, miesteliu, kurio centre, didžiulėje tvarkingoje teritorijoje, jau rinkosi dalyviai. O jų prigužėjo tikrai daug. Nesuskaičiuosi: šimtas, du ar daugiau, nes atvyko Klaipėdos, Palangos, Rietavo, Skuodo, Plungės, Kretingos ir kt. miestelių literatūros mylėtojai, skaitymo kultūros puoselėtojai, meninio žodžio skleidėjai. Taip gražiai buvo įvardinti dalyviai, o kad jie renkasi jau 32-ą kartą, tai ir nebe svetimi, o jau šeimyniškai susidraugavę, pažįstantys vieni kitus.

Pasislėpę nuo saulės po vešliais medžiais, gaivinami vos juntamo vėjelio, klausėmės poetinių tekstų, paįvairinamų nedidelėmis intermedijomis, smagių humoro vaizdelių. Neprailgo, nes buvo įdomu išgirsti, kokios temos, kokios mintys jaudina kaimynus literatus, kaip į tekstą gula žodžiai. Bet įsimintina liko vietos tarmė. Ne šiaip sau parodoma, o natūraliai esanti kaip pagrindinė bendravimo kalba. Prisistatėme ir mes: Aldona Sapronaitienė papasakojo apie mūsų darbus,  padovanojo bibliotekai mūsų išleistų knygų. Ir ji, ir Vida Tarozienė paskaitė savo kūrinių.

Buvome kaip ir kiti šiltai sutikti. Išties įspūdinga vienoje vietoje surinkti tiek rašančių žmonių, besidominčių literatūrine kūryba, ištrūkusių iš buities ir gal ne vienam pusdieniui pakilusiam truputėlį aukščiau kasdienybės.

Išvažiavome galvodami apie  kaimynų tradicijas, bendruomenės pastangas gražiai priimti svečius – buvome sočiai pamaitinti, pavaišinti kava ir saldumynais, bet svarbiausia – ta bičiulystės šiluma. Aplankėme Ablingos memorialą, iki šiol mums nežinomą Žadeikių Lurdą.

Jauki ir svetinga šiandienos Lietuva, jos žmonės ir darbai.