Piktupėniškiui ūkininkui įsigyti ūkinius pastatus padėjo teismas

Teismas nustatė, kad pareiškėjas J. V. prašo nustatyti faktą, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – pastatą-tvartą, 81,9 kv. m. ploto, ir stoginę, esančius Piktupėnuose.

Pareiškėjas nurodė, kad 1988 metais jo šeima, t. y. mama O. V. ir tėtis B. V., kartu su jo broliais ir seserimis atsikėlė gyventi į Piktupėnus. 1989 metais jis buvo pašauktas tarnauti armijoje, todėl turėjo palikti namus ir išvykti. 

„1991-aisiais grįžau iš armijos ir pradėjo ūkininkauti kartu su savo tėvais. Tėvai dirbo Piktupėnų tarybiniame ūkyje. Ūkis suteikė tėvams gyvenamąjį būstą ir ūkinį pastatą, leidžiant juo naudotis savo nuožiūra. Mano tėvai ūkininkavimą nutraukė dar 1993 metais, tačiau aš ūkininkavimo procesą tęsiu ir toliau. Faktiškai ūkininkauti pradėjau 1991 metais, tačiau ūkininko ūkis buvo įsteigtas 2003 m. spalio 29 d. Būtent šiais metais man buvo išduotas ūkininko ūkio įregistravimą patvirtinantis pažymėjimas. 2004 m. gruodžio 12-ąją mirė mama. Piktupėnų tarybinis ūkis buvo reorganizuotas į žemės ūkio bendrovę „Piktupėnai“. Jos vadovas Alvydas Lešinskas paaiškino, kad ŽŪB „Piktupėnai“ yra tarybinio ūkio turto perėmėja, tačiau ūkinis pastatas, kuriuo mano tėvai naudojosi ir kuriuo nuo 1991 m. naudojuosi aš, nebuvo perduotas ŽŪB „Piktupėnai“ ir minėtas turtas nėra įtrauktas į bendrovės apskaitą“, – teigė J. V.

Jis faktiškai nuo 1991 m. ūkininkauja, ir pastatu-tvartu bei stogine naudojasi kaip savo. 2020 m. spalio 16 d. J. V. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų atlikimo, todėl buvo parengta kadastrinių matavimų byla, bei pastatui-tvartui ir stoginei suteikti unikalūs numeriai. Tai nėra didelės vertės pastatas, tačiau jam yra labai svarbus, kadangi naudojamas nuolat. Jame laikomi gyvuliai, todėl ir ūkininko ūkio veikos vykdymui minėtas pastatas yra itin svarbus. Pastaruoju metu buvo susiklosčiusi situacija, kad pastatu-tvartu su stogine naudojasi dar nuo 1991 m., tačiau minėto pastato negalėjo įregistruoti VĮ „Registrų centras“, kadangi neturi dokumento, kuris patvirtintų jo nuosavybes teises į minėtą pastatą.

Liudytojai T. O. ir B. V. paaiškino, kad įgyto turto t.y. pastato-tvarto ir stoginės nuosavybės teise neįregistravo, nes tuo metu jiems nebuvo išduoti dokumentai, kurie patvirtintų nuosavybės teisę ir sudarytų juridinį pagrindą nekilnojamojo turto įregistravimui. Pastatas-tvartas ir stoginė VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamo turto registre neregistruotas, o nuo 1991 m. niekas pretenzijų dėl minėto pastato nereiškė. J. V. pareiškė, kad pastatu-tvartu jau daugiau kaip dvidešimt metų nepertraukiamai naudojasi, sąžiningai, teisėtai ir atvirai nekilnojamąjį turtą valdo kaip savą. Nekilnojamasis turtas nėra įregistruotas viešame registre kitų asmenų vardu, nepriklauso valstybei ar savivaldybei. Jo manymu, niekas kitas neturi daugiau teisių įgyti šį turtą nei jis. Atsižvelgiant į tai jis įsitikinęs, jog įgyjamosios senaties pagrindu (LR CK 4.68 str.) yra įgijęs nuosavybės teisę į minėtą nekilnojamąjį turtą.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad asmuo gali įgyti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą ne fiziškai jį užvaldydamas, o tik teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. jį nusipirkdamas, privatizuodamas ir kt. Šiuo atveju pareiškėjas teismui turėtų pateikti papildomus įrodymų, patvirtinančius, jog ginčo turtas buvo privatizuotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) įstatymų nustatyta tvarka. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, viena iš sąlygų nekilnojamojo turto privatizavimui buvo ta, kad už jį turėjo būti sumokėti pinigai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis būtų privatizavęs ar kitais teisėtais būdais įsigijęs ginčo turtą. Be to, įgyjamosios senaties būdu gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės objektais. Statiniai gali tapti nuosavybės teisės objektu, kai jų statyba įteisinta įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas ne tik nuosavybės, bet ir valdymo teisės objektu, nes teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis), o taip pat valdymas yra pagrindas nuosavybės teisei įgyti įgyjamąja senatimi (CK 4.68 straipsnio l dalis). Tuo atveju, kai statinys pastatytas savavališkai - pažeidžiant teisės aktuose nustatytą statinių statybos tvarką, negalima pripažinti, kad savavališkos statybos metu sukurtas daiktas įgyjamas ir pradedamas valdyti teisėtai. Nagrinėjamu atveju teismas turi įvertini, ar ginčo turtas pastatytas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, „Turto bankas“ mano, kad pareiškėjas byloje turėtų pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius, jog ginčo turtas buvo įgytas įstatymų nustatyta tvarka bei kad turtas pastatytas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo atveju, jei byloje bus pateikti papildomi dokumentai, kurių pagrindu teismui pakaktų konstatuoti, kad yra aukščiau paminėtų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo sąlygų visuma, tokiu atveju neprieštaraus, kad pareiškėjo pareiškimas būtų patenkintas.

Liudytojas B. V. parodė, kad jis dirbo Piktupėnų tarybiniame ūkyje kerdžiumi, šėriku. Prisiminė, kad 1988 metais Piktupėnų tarybinio ūkio administracija jam suteikė  tarnybinį dviejų kambarių butą. Butas buvo daugiabučiame name (iš viso name - 4 butai). Bute apsigyveno su šeima, jo šeimai buvo leista naudotis prie namo esančiu ūkiniu pastatu ir stogine, jame laikė gyvulius. Vėliau butą ir tvartą nusipirko iš Piktupėnų tarybinio ūkio už turėtus pajus. Jokių pirkimo-pardavimo dokumentų iš ūkio negavo. Vėliau ūkinę veiklą nutraukė ir ją perleido sūnui J. V. Sūnus gyveno ir tebegyvena tame pačiame name, kur ir jis, tik kitame bute, visą laiką naudojasi tvartu. Iš ūkio už likusius pajus gavo senus autobusiuką ir traktorių.

Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Teismas konstatavo, kad J. V. pareiškimas tenkinamas visiškai. Todėl ūkininkas įgijo teisę registruoti šiuos statinius savo vardu.