Pasigendama nuoseklaus darbų tęstinumo
Jau ryškėja investicijų, skirtų Šilutės miestui, kontūrai. Iš jų galima spręsti, kad pamario sostinėje įsisavinamos nemenkos ir anksčiau neregėtos lėšos. Tarp pagrindinių projektų reikėtų įvardinti Šilutės kultūros ir pramogų centro rekonstrukciją, kylantį vandens baseino komplekso pastatą vietoj buvusios sporto salės. Taip pat daug dėmesio skiriama miesto gatvių atnaujinimui. Tačiau ar tikrai yra patenkinami miesto gyventojų lūkesčiai, ypač tuose projektuose, kurie vadinami gatvių remontu ir nėra viešinami parengti jų projektai?
Trūksta harmonijos
Jau ne kartą „Šilokarčemos“ puslapiuose buvo keliamas klausimas dėl viešinimo problemų. Taip pat naujausioje miesto istorijoje sutiksime tokių pavyzdžių, kai aktyvi visuomenės dalis priešinosi valdžios koridoriuose parengtiems projektams ir nedavė sutikimo jiems įgyvendinti.
Čia vertėtų prisiminti ketinimus rekonstruoti Laisvės alėją ar Kalinausko gatvę. Itin aštraus visuomenės pasipriešinimo sulaukta svarstant dar vienos žiedinės sankryžos įrengimo projektą Šilutės senamiesčio širdyje, istorijos šaltiniuose vadinamo Žibų aikšte. Kadangi apie tai kalbėta ne kartą, juos palikime kol kas nuošaliau ir pažvelkime į tuos gatvių projektus, kurie jau yra įgyvendinti.
Dar prieš pereinant prie konkrečių vietovių, norėtųsi tarti porą bendrinių pastebėjimų. Jei apskritai atkreipsime dėmesį, pastebėsime nuoseklumo bendroje miesto gerovės vystymo eigoje trūkumą. Projektai daromi taškiniu būdu, atskirose vietose ir dažnai nėra nuoseklaus sujungimo. Lieka arba neužbaigto darbo įvaizdis, arba dalykų, sunkiai derančių vienas prie kito ir iš lėto tampančių kasdienybe.
Kaip pavyzdį galėtume pateikti apšvietimo įrenginius. H. Šojaus parke takelių apšvietimui parinkti šviestuvai turi panašumo su kadaise naudotais dujiniais apšvietimo stulpais ir turi bendro su istorine vieta. Tačiau visai šalia esančio Kultūros ir pramogų centro teritorijos apšvietimui parinkti naujoviški „Hi-tec“ stiliaus šviestuvai, savo forma primenantys kartuves. Tai kyla natūralus klausimas, kaip visa tai dera su rekonstruotam pastatui suteikta išvaizda, būdinga gotiškajam stiliui, paplitusiam Vokietijoje. Panašių prieštaravimų vaikščiodami po atnaujintas miesto erdves galime sutikti ir daugiau.
Skundžiasi gyventojai
Tačiau jei kai kurių gatvių projektams nereikėjo visuomenės pritarimo, po darbų atlikimo akylūs vietos gyventojai pamato ir trūkumų. Žmonės, neapsikentę tais nelogiškais sprendimais, ieško pagalbos pas savo rinktus politikus. Antai Šilutės miesto gyventojai vieną dieną pasikvietė Tarybos narę Lijaną Jagintavičienę ir išklojo jai viską, ką mano apie darbus, bei parodė akivaizdžius trūkumus. Apie miestiečių išsakytus nusiskundimus L. Jagintavičienė pasidalino vykusiame Kaimo ir teritorijų reikalų komiteto posėdyje. Politikė kreipėsi į administracijos direktorių Virgilijų Pozingį, prašydama atkreipti dėmesį į gyventojų keliamas problemas dėl nepabaigtų darbų. „Pavyzdžiui, V. Kudirkos gatvėje dalis pėsčiųjų tako išdėta naujomis plytelėmis, kita dalis - paliktos senos. Takas itin naudojamas - į mokyklas eina mokiniai, mamos su vaikais - į darželius“, - teigė politikė.
Taip pat su L. Jagintavičiene bendravusi V. Kudirkos gatvės gyventoja Stefa Masaitienė teigė, kad problema - ir Kudirkos bei Miško gatvėse neapsaugoti naujai pasodinti medžiai.
Knygnešių gatvėje politikė susitiko su vieno daugiabučio pirmininke Veronika Galinauskiene. Čia problema - prie Knygnešių g. 5 ir 15 namų paliktos prie įvažiavimo į kiemą nuo pagrindinio kelio neužasfaltuotos vietos. Taip pat šioje gatvėje yra ne viena nelegali kačių šėrykla. Netoliese pastatytas gražus suolelis - tiesiog prie šiukšlių konteinerių. Taip ir neaišku, kam ten gali kilti noras pasėdėti. Antai, prie skydinės pastatytas suolas jau spėjo tapti pamėgtu asocialių asmenų, o šiuo - nieko nesugundo. Politikė mano, jog didžiausia problema, kad projektuotojai neatvyksta į vietą ir nepasižiūri, kokia tikroji situacija. Na, o brėžiniuose ir žemėlapiuose dažnai galima sutikti prieštaravimų. „Šios ir kitos problemos buvo paviešintos komiteto posėdyje, – teigė L. Jagintavičienė. - Administracijos direktorius V. Pozingis pažadėjo, kad suoliukas, esantis prie konteinerio, bus perkeltas per dvi savaites. Dėl nelegalių šėryklų - neva problema įsisenėjusi ir sunkiai yra sprendžiama“.
Kas laukia ateityje?
Panašių problemų galima sutikti ir daugiau. Prieš keletą metų buvo naujai rekonstruota Kęstučio gatvė, prie daugiabučių namų atnaujintos automobilių stovėjimo aikštelės. Neseniai finišavo V. Jakšto gatvės rekonstrukcijos projektas, kuriame atsirado rekonstruoti šaligatviai, įrengtos vietos automobiliams. Tačiau šis mikrorajonas gražus tik iš išorės, nes kiemai ten nėra tvarkomi. Galima suprasti, kad tiek finansavimo Savivaldybė neturi, tačiau jei būtų atsižvelgiama į nuoseklumo principą, tuomet Kęstučio gatvėje, prie 10-jo namo, esantis įvažiavimas į kiemą po lietaus neskęstų pelkėje. Tai atsitiko todėl, kad gatvės rekonstrukcijos metu buvo pakeistas vandens nutekėjimas, o netvarkytas kiemas liko laukti geresnių laikų.
Be to, šiame kieme dar nuo sovietinių laikų likęs privažiavimas prie buvusio suskystintų dujų rezervuaro. Rezervuaro jau seniai nebėra, bet netvarkytas kiemas jį dar mena. Ir nežinia, kada šis kiemas ir gretimi mikrorajono kiemai sulauks savo eilės. Taip pat, ar bus sutvarkyti skverai tarp namų, kurių švaros priežiūra gyventojai priversti pasirūpinti savo lėšomis. Ar neišauš toks rytas, kuomet gyventojams teks patiems atverti pinigines, kad rekonstruotų kiemą prie daugiabučio?
Kodėl gi ne, juk privačių namų savininkams kiemų Savivaldybė netvarko, kaip pasakytų žinomas rajono politikas.