Kino popietė, skirta Žalgirio mūšio dienai

Žaliajame miške (Griunvaldas, Lenkija) prieš 611 metų (1410 m. liepos 15 d.) vyko mūšis tarp jungtinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės pajėgų bei Vokiečių ordino (Kryžiuočių ordino). Vytauto ir Jogailos vadovaujama Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė sumušė Kryžiuočių ordino kariuomenę. Kryžiuočiai tą dieną turėjo iš viso 32 000 karių, Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė – 51 000. Nepaisant to, priešininkai ginkluotės atžvilgiu buvo daug geriau ginkluoti. Dauguma lietuvių ir lenkų pėstininkų buvo ginkluoti vėzdais, o kryžiuočiai turėjo apie 100 patrankų. Mūsiškių pergalę lėmė strategija: Lietuvos kariuomenei suvaidinus, jog traukiasi, besivejanti kryžiuočių kariuomenės dalis buvo išsklaidyta ir sutriuškinta.

Žalgirio mūšis – tai reikšmingas viduramžių mūšis, nulėmęs Vokiečių ordino viešpatavimo pabaigą, pakeitęs Lietuvos ir Lenkijos geopolitinę padėtį Europoje.

Dokumentinis filmas „Žalgirio mūšis“ (2019 m., rež. Pawelas Pitera) buvo sukurtas bendradarbiaujant Lenkijos kino institutui ir Lietuvos kino centrui. Filmas padalintas į tris dalis. Pirmojoje pateikiama daug istorinių žinių apie Kryžiuočių ordiną – nuo ordino įsikūrimo prūsų žemėse iki jo įsigalėjimo. Pasakojama, kaip jis plėtėsi, vykdė tarptautinę ir vidaus politiką. Antroje dalyje daug dėmesio gauna Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos Karalystė. Trečioji juostos dalis skirta pačiam Žalgirio mūšiui, vaizduojamos pagrindinės mūšio scenos, pasakojama apie pasekmes, su kuriomis teko susidurti Kryžiuočių ordinui pralaimėjus mūšį, jo nusilpimą.

Filme atskleista ir įdomių faktų apie tai, kaip viduramžiais buvo apšildomos kryžiuočių pilys, galima sužinoti, kad kryžiuočiai naudojo ekologišką tualetinį popierių – kopūstų lapus.

Vaikai susidomėję žiūrėjo šį filmą, kalbėjosi ir diskutavo. Jie įsiminė, kad Žalgirio mūšis – vienas svarbiausių ir lemtingiausių įvykių Lietuvos istorijoje, vienos didžiausių viduramžių kautynių.