Lietuva grąžina šauktinių kariuomenę, šiemet bus pašaukti 3 tūkst. jaunuolių

Tikimasi, kad pirmasis šaukimas bus pradėtas dar šių metų rugsėjį. Tam reikia Vyriausybės ir Seimo pritarimo, įstatymų pakeitimų, tačiau politikos užkulisiuose kalbama, kad valdančiosios partijos pritaria šiai idėjai. 

„Ginti savo tėvynę yra kiekvieno piliečio pareiga ir garbė“, – po Valstybės gynybos tarybos posėdžio pristatydama idėją sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pagal planą, kasmet į Lietuvos kariuomenę būtų pašaukiama 3-3,5 tūkst. jaunuolių, kurių amžius nuo 19 iki 26 metų. Apmokymuose jie praleis 9 mėnesius.

Skaičiuojama, kad tokių žmonių Lietuvoje yra apie 200 tūkst., tačiau ne visi būtų pašaukti – įstatyme numatytos ir išimtys, kurios atleistų nuo tarnybos. Pavyzdžiui, turintys negalią, sveikatos sutrikimų, studentai, vaikus auginantys jauni žmonės. Visi šauktiniai galėtų raštu išdėstyti argumentus, kodėl norėtų išvengti privalomojo šaukimo, o prašymus svarstytų komisija.

Pirmiausia į kariuomenę būtų šaukiami savanoriai.

Planuojama, kad per penkerius metus Rukloje ir kitose kariuomenės mokymo bazėse būtų paruošta apie 16-17 tūkst. jaunuolių. Tai reikštų, kad būtų sukurtas solidus Lietuvos kariuomenės rezervas – apie 75-90 proc. poreikio.

Ekspertų teigimu, pasiekti tokių rezultatų didinant profesionalių karių skaičių yra neįmanoma. Be to, 3,5 tūkst. šauktinių per metus yra 4-5 kartus didesnis skaičius nei savanorių, kurie yra rengiami baziniuose kariniuose mokymuose.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenę sudaro apie 12 tūkst. profesionalių karių. Tai reiškia, kad Lietuvai trūksta net pusės būtino karių skaičiaus. Daugelyje batalionų etatai užpildyti vos trečdaliu.

Pradėjus šaukimą, Lietuvos kariuomenė taptų mišri – profesionaliais išliktų tik Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės batalionai.

Didelė Rusijos grėsmė

Pagrindinės priežastys, kodėl šauktinius į kariuomenę siekiama sugrąžinti dar šiemet – per artimiausius dvejus metus karinių grėsmių intensyvumas mūsų regione bus labai didelis.

Rusijos agresija prieš Baltijos šalis yra reali, todėl tam reikia ruoštis jau dabar, nes išankstinę mobilizaciją apsunkintų priešiškos valstybės veiksmai.

Į agresiją pirmiausia reaguotų Lietuvos kariuomenė.

Sprendimas panaikinti privalomuosius šaukimus buvo priimtas 2008 metais, socialdemokratų mažumos Vyriausybės, kurią palaikė konservatoriai.

Tai buvo daroma ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. 

Rumunija šauktinių kariuomenės atsisakė 2006 metais, Latvija – 2007 metais, Vokietija – 2011 metais.

Šiuo metu šauktinių kariuomenė yra išlikusi Norvegijoje, Danijoje, Estijoje, Graikijoje ir Turkijoje (NATO). Taip pat ES valstybėse – Suomijoje, Austrijoje, Kipre. 

Šveicarijos kariuomenė taip pat yra sudaryta iš šauktinių.

Lietuvos Konstitucijos 139 str. nurodo, kad mūsų šalies piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyvią krašto apsaugos tarnybą.