Šilutės uoste žadinami permainų vėjai
Nepasitenkinimo kalbos dėl Šilutės prieplaukos jau sklando kone dvejus metus. Per šį laikotarpį buvo sukurta darbo grupė uosto veiklai ištirti. Tačiau tyrėjams nepavyko išsireikalauti reikiamų dokumentų iš koncesininko. Jie pateikė savo išvadas ir siūlymus. Šilutės valdžia tikisi imtis skubos veiksmų ir kitam sezonui situaciją pagerinti.
Neverta tikėtis pelno
Apie Šilutės prieplaukos veiklą ir jos ypatumus politikai susidomėjo prieš dvejus metus. 2020-aisiais Tarybos komitetų posėdžiuose buvo pristatinėjama Šilutės prieplaukos koncesijos sutarties vykdytojo ataskaita. Pristatyta ataskaita traukė politikų dėmesį savo nedidelėmis pajamomis, kurios buvo tolygios išlaidoms.
Tačiau Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje 2020 metais uosto veiklą pristatinėjęs Rimgaudas Višinskas teigė, kad uostas viso labo yra tik stovėjimo aikštelė ir pelno iš jo tikėtis nereikia. O paklaustas apie uždirbamas pajamas, jis atrėžė: „Pajamos tai yra išlaidų padengimas. Jeigu mes išlaidas padengiame ir išlaikome žmones bei prižiūrime uostą, tai aš manau, kad pliusas tiek, kad Savivaldybė neturi minuso. Tai yra labai didelis pliusas. Daugelis aplink pastatytų uostelių neša tik minusą“.
R. Višinsko manymu, rajono valdžios vizija turėtų būti siejama su uosto veikla, tam, kad pritrauktų daugiau turistų.
Reklamuoja kraštą
Būtų neteisinga nepaminėti ir uoste šeimininkaujančiųjų vizijos. Teigdamas, kad prieplauka pritraukia daugiau turistų nei turizmo ir informacijos centras, R. Višinskas tuomet papriekaištavo valdžios atstovams, kad už dvaro teritorijos apšvietimą susimoka visi gyventojai, kai štai uostas panašių dotacijų neturi.
„Esame įmonė, kuri daugiausia reklamuoja savo kraštą“, – teigė Tarybos nariams verslininkas. Jis siūlė pagalvoti apie uosto sujungimą su statomo baseino teritorija, kuris būtų traukos objektas atplaukiantiems turistams. „Tas tiltelis labai praverstų uostui, o ne kažkur kilpoj“, – metė kandžią repliką administracijos pusėn.
Atsakymas netruko atskrieti iš administracijos direktoriaus Virgilijaus Pozingio lūpų: „Į pelkę nėr ko eiti. Kai pelkė bus sutvarkyta, tada ir tiltas gali atsirasti.“ Matyt, administracijos vadovas turėjo galvoje apleistą buvusios lentpjūvės teritoriją, priklausančią R. Višinskui.
Susidūrė su trikdžiais
Susipažinus su koncesininko ataskaita, įvyko Kontrolės komiteto išvažiuojamas posėdis Šilutės laivų uoste. Kontrolės komiteto nariai pageidavo susipažinti su vykdoma veikla. Tačiau, pasak komiteto nario Algirdo Gečo, susidūrė su chamišku uosto vadovo R. Višinsko elgesiu. O pastebėjus, kad kiekvienų metų finansinės ataskaitos yra beveik identiškos, komisijos nariai sulaukė šiek tiek netikėto atsakymo.
Koncesininko įsteigtos įmonės UAB „Šilutės vandens turizmo centras“ direktorius R. Višinskas dėl finansinių ataskaitų Kontrolės komiteto nariams paaiškino, kad pilnai neparodo pajamų tam, kad neviršytų 50 000 eurų ribos ir išvengtų prievolės tapti pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju. Tiesiai šviesiai įvardinta galima manipuliacija su pajamomis paskatino sudaryti darbo grupę dėl koncesijos sutarties vykdytojo veiklos. Tačiau darbo grupė susidūrė su nenumatytais sunkumais, kurie trukdė jos veiklą. Vienas iš esminių barjerų, tai atsisakymas pateikti prašomus dokumentus, tarp jų ir pagrindžiančius uždirbtas pajamas.
Užsimenama apie sutarties pažeidimus
Darbo grupės išvadas rengęs darbo grupės pirmininkas A. Gečas Tarybai teigė: „Darbo grupė rinkosi penkis kartus su tikslu nustatyti, ar koncesininkas neparodo veikloje visų pajamų, kad UAB „Šilutės vandens turizmo centras“ registravo ne visas pajamas, gautas naudojant pagal koncesijos sutartį Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą ir neteisingai apskaičiavo pelną. Darbo grupė negalėjo pilnai įvykdyti ir atlikti jai pavestos užduoties, nes koncesininkas nepateikė prašomos informacijos ir dokumentų“.
Atsisakymas teikti dokumentus iš koncesininko pusės buvo grindžiamas tuo, kad nei Šilutės rajono savivaldybė, nei darbo grupė neturi teisės prižiūrėti jo ūkinės ir finansinės veiklos. Todėl darbo grupė rėmėsi dokumentais, pateiktais Savivaldybės administracijai nuo sutarties vykdymo pradžios. Darbo grupė įvertinusi juos daro išvadą, kad UAB „Kintai“ ignoravo koncesijos sutarties 15.1 punktą, kuriuo suteikiama teisė suteikiančiajai institucijai tikrinti, kaip koncesininkas naudoja jai priklausantį turtą ir kaip vykdo šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
UAB „Kintai“ požiūriu, tai nėra teisinis pagrindas. Darbo grupė išreiškė nuomonę, kad dangstymasis komercinės sutarties sąvoka, manipuliavimas teisės aktų nuostatomis, nesuponuoja UAB „Kintai“ teisės neteikti informacijos dėl Savivaldybės administracijai nuosavybės teise priklausančio turto naudojimo. Darbo grupė įžvelgė riziką, kad koncesininkas suteikia neteisingą informaciją apie investicijas, galimai teikia neteisingą informaciją apie pajamas, gautas naudojant pagal koncesijos sutartį. Dalį pajamų registravo UAB „Kintai“ apskaitoje, tačiau informacijos apie jas nepateikė.
Siūlo koreguoti sutartį
Darbo grupė pateikė šiuos siūlymus:
1. Peržiūrėti koncesijos sutartį ir ją koreguoti, konkrečiai nustatant, kas gali būti laikoma investicijomis, ypatingą dėmesį skiriant koncesininko įpareigojimui teikti detalią informaciją apie veiklą, vykdomą pagal koncesijos sutartį, finansinės atskaitomybės tvarką. Apsispręsti su koncesininku atsiskaitymo sąlygas, pasibaigus koncesijos sutarčiai ar ją nutraukus.
2. Siūlo kreiptis į atitinkamas kontrolės institucijas dėl UAB „Kintai ir UAB „Šilutės vandens turizmo centras“ veiklos siekiant išsiaiškinti, ar minėtos bendrovės tinkamai naudojo Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą ir ar teisingai registravo pajamas, gautas jį naudojant. Ar teisingai apskaičiavo finansinį rezultatą: pelną, nuostolius?
Domėjosi tolimesniais veiksmais
Kadangi išvados ir siūlymai buvo pateikti dar birželio mėnesį, Tarybos posėdyje, vykusiame liepos pabaigoje, šios darbo grupės pirmininkas A. Gečas pasidomėjo, kas yra daroma toliau.
„Pagal jūsų darbo grupės siūlymą, ten nelabai ką ir siūlote“, – ironizavo meras V. Laurinaitis, pridurdamas, kad darbo grupės siūlymą turi įvertinti teisininkai.
„Koncesijos sutartis nėra kažkokios nuomos sutartis, kur galima, įspėjus prieš tris mėnesius, ir nutraukti. Yra perduota Juridiniam skyriui, jie vertina, kokios galimybės yra. Ten yra tiktai jūsų pamąstymai, bet nėra konkretūs siūlymai. O ten dėl tų pasiūlymų, ką jūs ten įrašėte, tai turi teisininkai įvertinti, ar tai galima ir ar apskritai galimas kitas scenarijus, galbūt galima nutraukti koncesijos sutartį. Tai nėra greitas procesas, ne mėnesio ir ne dviejų, tuo labiau, kad yra atostogų metas, įvertinkime ir tai, kad administracija taip pat atostogauja“, – teigė meras. Taip pat šiuo klausimu pasisakė ir daugiau Tarybos narių.
Politikai pažėrė kritikos
Vykstant diskusijai dėl Šilutės prieplaukos koncesijos sutarties vykdymo ir darbo grupės rezultatų, viešai pasisakė keli Tarybos nariai. Tarp jų - ir dirbę minimoje darbo grupėje. Teigiamo atsiliepimo Šilutės prieplaukos naudojimo atžvilgiu neišgirdome. Tačiau vis tiek susipažinkime su jų nuomone.
Lijana Jagintavičienė: „Vietos gyventojai skundžiasi, kad uoste pirmenybė laiveliams laikyti teikiama kitų regionų gyventojams, o vietos žmonės yra siunčiami toli toli“. Atsakymas į šį politikės klausimą buvo pateiktas dar anksčiau, 2020 metais. Bet Tarybos narė nėra Ekonomikos ir finansų komiteto sudėtyje, todėl negirdėjo R. Višinsko nuomonės vietos gyventojų atžvilgiu. Tad jai ir skaitytojams priminsime uosto direktoriaus požiūrį dėl vietų: „Kas daugiausia moka, tas ir geriausią vietą gauna. Jokių nuolaidų vietos gyventojams nėra, nes aš taip galvoju, kad mes turime išgyventi, užsidirbti, išlaikyti ir prižiūrėti“.
Steponas Kazlauskas: „Reikia pasikelti koncesijos sutartį ir žiūrėti išlygas. Kai pats už trylika milijonų pastatysi uostą, tada galėsi siųsti ir ant trijų ir ant penkių raidžių“.
Daiva Plikšnienė: „Šilutėje nėra galimybės laivų techninei apžiūrai atlikti, nes uostas neįsileidžia“.
Edgaras Padimanskas: „Man keistas koncesininko požiūris, kuris nesistengia mums tą darbą palengvinti, bet darė viską, kad jisai pasunkėtų. Apie bendravimą su koncesininku – čia žemiau kritikos. Jeigu jis nesiskaitė su komisija, tai kaip gali skaitytis su paprastu žmogumi, kuris atsitempia savo laivelį. Norėčiau akcentuoti tai, kad į investicijas įtraukta pusė milijono laivui pirkti ir maršrutui Šilutės uostas–Nida atidaryti. Dabar tas laivas yra pardavime. Tai kyla klausimas, kam jis priklauso ir kokia čia investicija?“
Pokyčių belaukiant
Šioje vietoje labai norėjosi sužinoti koncesininko nuomonę. Situacijos R. Višinskas nekomentavo, pranešė, viskuo užsiima teisininkai.
Tad, kaip ir tai darbo grupei, tyrusiai koncesininko veiklą, tenka prisiminti anksčiau išreikštas mintis: „Vykdome visą programą, kas numatyta pagal koncesijos sutartį, ir savo kai ką dadedam“, – įtikinėjo politikus verslininkas 2020-jų vasarį. Šiuos žodžius tarsi patvirtina darbo grupės pirmininko A. Gečo pastebėjimas, kad, Savivaldybės kontrolierės teigimu, ši koncesijos sutartis yra vykdoma pilnai. Tačiau politikams, bendraujantiems su rinkėjais ir gaunantiems nusiskundimų, dar išlieka daug neaiškumų.
Kad situacija turi keistis, pripažįsta ir meras. Tačiau kokia bus pokyčių kryptis, tikriausiai lems teisininkų išvados. Tik ar pavyks iki užsibrėžto laikotarpio – kitų metų navigacijos? Juk su atostogomis ir įstatymuose numatytais terminais nelabai ką ir pakovosi...