Ne taip pažiūrėjo, ne tą pasakė – per fizionomiją...

Kumščiai ypač panyžta neblaiviems. Labiau apspangę sykiais net neprisimena, kodėl smogė. Aklam pykčiui prasiveržti užtenka, kad būsimoji auka ne taip nusišypsojo ar kažką leptelėjo. Ne vienos išgertuvės baigėsi peštynėmis. Jei susipliekia įsiaudrinę vyrai, nestebina, kažkiek įprasta, bet jokiu būdu nepateisinama.

Pasitaiko, jog nuo įkaušusių kliūva ir kompanijos moterims, kartu kilnojusioms stikliukus. Būta ar nebūta gražių tostų, nebesvarbu, pabaigtuvės išsipagiriojus, deja, liūdnos. Kam prireikia medikų pagalbos, kam atsiranda reikalų su policija. Girtas vyras gali nuskriausti ne tik pašalietę, bet ir žmoną ar sugyventinę. Kelti ranką prieš moterį, vaikų motiną – atgrasu, žema. Kaip ir keliems mušti vieną. Nerašytas garbės kodeksas šiais laikais, matyt, nebeveikia. Ir gėdos nebėra.

Gal vyriškumas jau tapatinamas su chuliganiškumu..? Žiūrėkit, koks šaunuolis, kam nori, tam užtvoja. Pasklidęs garsas apie piktavalį verčia kitus jo bijoti, lenktis iš tolo. Kai kuriuos jaunikaičius panaši reputacija tenkina. Bet ir amžiun įbridę vyrai kartais elgiasi, kaip paaugliai. Rusnėje, Šilutės gatvėje, veikiančioje parduotuvėje nuo tokio smurtautojo fizinį skausmą patyrė vidutinio amžiaus moteris. Per nepilną rugpjūtį Šilutės rajono policijos komisariatas gavo pranešimus apie smurto atvejus Šilutėje, Rusnėje, Kintų seniūnijoje, Traksėdžiuose, Gorainiuose, Juknaičiuose, Pagryniuose, Bardėnuose (Pagėgių savivaldybė, Lumpėnų seniūnija).

Pagalvojus, baisoka, kiek bus iškelta baudžiamųjų bylų dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 140 str.). Kas už tai gresia? Griežčiausia numatyta bausmė: laisvės atėmimas iki dvejų metų. Bet teisėjas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, visišką kaltės prisiėmimą, nuoširdų gailestį, norą atlyginti padarytą žalą, gali skirti ir švelnesnes bausmes: viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba baudą. Būna, jog smurtautojas susitaiko su nukentėjusiuoju ir pastarasis nereikalauja griežtos bausmės. Be to, visiškai prisipažinusiam teisiamajam bausmė mažinama vienu trečdaliu. Tą numato įstatymas. Jei asmuo teisiamas pirmą kartą, nieko nepykins teismo skirta švelnesnė bausmė. Kitaip panašus nuosprendis nukentėjusios pusės gali būti sutiktas, jei kaltinamasis jau turi kelis teistumus, taip pat ir už smurtą. Pasišvaisčiusiems kumščiais ar kokiais įnagiais mušeikoms taikomi ir griežtesni baudžiamojo kodekso straipsniai: 135 - sunkus sveikatos sutrikdymas, 138 - nesunkus sveikatos sutrikdymas, 129 – nužudymas. Už pastarąjį nusikaltimą galima netekti laisvės nuo aštuonerių iki dvidešimties metų ar net iki gyvos galvos.

Patyčios: auką „gaivino“ apipylęs šlapimu

Vyrai, pasiduodantys įtūžiui, žadančiam kraujo praliejimą, neturi nei principų, nei aukštesnio išsilavinimo, tačiau rankon turėti kokį įnagį gali spėti pasičiupti. Pernai, rugsėjo 21-osios naktį, viename Raseinių rajono miestelyje per išgertuves du sveteliai, kilus konfliktui, mirtinai uždaužė 54-erių namo šeimininką. Smogta ne mažiau kaip 30 smūgių puodu, kėde, keptuve. Taikyta į galvą, krūtinę, pilvą. Mušta ir kumščiais. Žudikai – 32 metų Edgaras Danusas ir šešiolikmetis pasiųsti už grotų šiemet, liepos mėnesį. Jų baudžiamąją bylą neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo Šiaulių apygardos teismas.

Paaiškėjo, jog po susidorojimo abu nusikaltėliai vaikščiojo po miestelį girdamiesi, kaip keptuve daužė galvą. Auka dar tris dienas kvėpavo, bet net Kauno klinikų medikai nebeįstengė išgelbėti vyro. Bjaurus faktas: E. Danusas, nusišlapinęs į indą, išpylė skystį bejėgei aukai ant galvos, neva, norėdamas atgaivinti sumuštąjį. Šlykščiai pasielgė ir paauglys, išniekinęs parmuštojo bejėgį kūną. Kraupu, ar ne.

Teisme kaltinamieji išlemeno, jog neturi ką pasakyti. E. Danusui skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, itin neigiamai charakterizuojamam nepilnamečiui dvejais metais trumpesnė. Iš abiejų priteista 3 595 eurai Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Kadangi paauglys nedirba, turto neturi, ši našta teko jo motinai. Ji turės mokėti, kol sūnus sulauks pilnametystės.

Žmogaus sveikata ar gyvybė smogiančiam nerūpi

Mažeikių rajono gyventojas, 31-erių Jonas L. teisiamas negalėjo paaiškinti, kodėl du kartus dūrė peiliu į nugarą 54-erių draugui, Viekšnių gyventojui, pas kurį svečiavosi. Tai padarė girtas, po konflikto. Po dviejų mėnesių nukentėjusysis mirė Mažeikių ligoninėje. Po siaubingo įvykio Jonas L. nebevartoja alkoholio, įsidarbino, pradėjo geranoriškai atlyginti tėvo netekusiai dukrai turtinę ir neturtinę žalą – 18 846 eurus. Savo kąsnio (19 437 eurų) pareikalavo ir Šiaulių teritorinė ligonių kasa už mirtinai sužaloto vyro gydymą. Įdomu tai, kad Jonas L. prašė teismo palikti jį laisvėje, uždėjus elektroninę apykoję. Dirbdamas greičiau atlygintų padarytą žalą. Bet juk atimta žmogaus gyvybė, kuriai kainos nėra. Jei žudikams būtų leista atsipirkti pinigais, tai atsirastų net tokių, kurie būtiną sumą pasiskolintų, kad tik galėtų pribaigti nekenčiamą asmenį. Už tai juk samdomi žudikai-profesionalai.

Šiaulių apygardos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į Jono L. teigiamus gyvenimo pokyčius, bet nelaisvės kaltinamasis neišvengė. Jam skirta 9 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Jonui L. vertėjo anksčiau galvoti, kad pakėlęs peilį ir klastingai smogęs į nugarą namų šeimininkui taps žudiku, kurie malonės nenusipelno.

Kodėl žmonės taip lengvai ryžtasi smurtauti? Mušančiam neskauda, skauda mušamam. Vien tai turėtų sulaikyti smogiančią ranką. Nesulaiko. Tad kokios matomos ar nematomos priežastys pritvinko, kad momentinis žodinis konfliktas virsta susidorojimu, žiaurumu. Ir tai jau banga! Smurto artimoje aplinkoje metų statistika tikriausiai pašiurpintų. Net moterys kartais tuo susitepa. Paaugliai persižiūri kvailų  filmų, kur vien šaudoma, kapojama, kankinama. Nepilnamečiams panašūs „kūriniai“ tikrai gali daryti poveikį.

Kai kam nusiristi padeda išpūstos vaiko teisės, gi tėvų apkarpytos. O suaugusiems? Šiuos veikia kitos aplinkybės: socialinės (nedarbas, skurdas), išsilavinimo stoka, žema masinė kultūra, prarastos geresnio gyvenimo perspektyvos, menkas atsakomybės jausmas prieš visuomenę, suviešėjęs egoizmas, sumenkę gailesčio, užuojautos jausmai. Nesunku tą pastebėti. Bet šalies valdžia aliarmo nekelia, užimta kitais reikalais, pavyzdžiui, kaip priglobti nelegalius migrantus, kaip visus paskiepyti. O vietinių gyventojų dažnos peštynės, durtynės – policijos ir teismų reikalas. Nors smurto atvejų šalyje – per akis, perteklius, tačiau aukščiau sėdintiems dėl to, matyt, neskauda. Lietuvoje skelbiama teisinė aksioma, kad svarbiau yra ne bausmės griežtumas, o jos neišvengiamumas, vargu ar visus tuo įtikina.

Po 7-10 ir daugiau kartų teisti asmenys tarsi sakyte sako, jog kažkas pas mus, ponai, negerai dedasi, jei teistumai nieko nepamoko. Gal reikėtų ten ilgiau pasėdėti ir sunkiau padirbėti, kad netrauktų sugrįžti. Įkalinimo vietos neturėtų būti panašios į poilsio namus...