Degradais, išgamomis, besmegeniais išvadino teisėjus ir prokurorus...

Šiame BK straipsnyje teigiama: „Tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“

Teismas nustatė, kad Z. A. surašė bei 2018 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pateikė skundą, kuriame užgauliu ir žeminančiu pobūdžiu pateikė teiginius:

„Čia D. ir gyveno, o ne su komskine „sekretore“ – jos pavainikiui užginčijo tėvystę. Besmegeniai nusikaltėliai teisėjai rėmėsi rašliava, kurią parašė Anglijoje Peterborough mieste“;

„Degradų teisėsauga, išgamų besmegenių, nusikaltėlių tyrėjų, teisėjų, prokurorų“;

„Komskinė kalbėjo, kad mama negaus, nes D. girtas buvo, tai štai degradų, išgamų, nerandu žodžių nuo policijos iki degradų aukščiausių pareigūnų – „tyrėjų“, „teisėjų“, „prokurorų“;

„LAT (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, – red. pastaba) teisėja, padariusi nusikaltimą teisingumui, mažam vaikui, kuris turi žinoti savo kilmės šaknis J. S. – Grybauskaitės paskirta K. T. teisėja.“

Taip Z. A. šiais teiginiais viešai raštu užgauliai pažemino jos skundus ikiteisminio tyrimo byloje bei civilinėje byloje pagal jos ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo nagrinėjusius, teisingumą vykdančius teismus ir teisėjus.

Kaltinamoji kaltės nepripažino

Kaltinamoji Z. A. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažino iš dalies ir  paaiškino, kad negalima ištraukti žodžių iš konteksto. Ji parašė visą laišką. Buvo tik išrinkti žodžiai iš konteksto. Ar ką nors įžeidė, nežinojo. Rašė kabutėse kai kuriuos žodžius. Niekada nieko neįžeidė. Laišką rašė dėl sūnaus žmogžudystės. Sūnus dirbo užsienyje. Jis buvo atbuline data apdraustas, tada jį pagrobė iš namų ir nuvežė į Pakalnės kaimą, kur buvo kankinamas. Nuo sužalojimų sūnus mirė. Laišką rašė po sūnaus mirties. Rašė, kad būtų išaiškinta žmogžudystė. Laiškas parašytas jos rašysena. Tuo metu dar pergyveno dėl sūnaus ir vis dar ieškojo tiesos dėl sūnaus. Teisėjos J. S. nepažįsta. Tie žodžiai buvo panaudoti iš skausmo ir iš nevilties. Skundus dar ir dabar rašo, bet tokių žodžių nevartoja.

Kaltinamoji, kai jai buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 232 straipsnyje, kaltės nepripažino ir atsisakė duoti parodymus.

Liudytoja šioje byloje buvo J. S., anksčiau dirbusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininke. Pastaroji teigė, kad apie rašytą skundą sužinojo tik apklausos metu.

Beje, šį ikiteisminį tyrimą 2018 m. spalio 12 d. pradėjo pats Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras S. M. Ikiteisminį tyrimą atliko Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariatas. Iš apžiūros protokolo matosi, kad skundas yra iš 14 lapų. Jis adresuotas Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui E. J. Skundo autoriumi pasirašiusi Z. A. Skundas įvardytas „Dėl įvykdytos žmogžudystės“.

Įstatymo paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumą

Teismas konstatavo, kad pagal BK 232 straipsnį už nepagarbą teismui atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos. Šių baudžiamojo įstatymo nuostatų paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumą, ginti juos nuo viešo pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumą, taip pat saugoti apskritai visą teisingumo sistemą nuo jos diskreditavimo. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai – tai viešas, užgaulus teisingumą vykdančio teismo ar teisėjo pažeminimas.

Kaltinamoji Z. A. faktines įvykio aplinkybes dėl to, kad parašė skundą ir jį pateikė Teisingumo ministerijai, pripažino, tačiau, jos manymu, kaltinime nurodyti teiginiai ir frazės yra ištrauktos iš konteksto, be to – tai jos nuomonė, o taip pasielgė dėl to, kad labai išgyveno dėl sūnaus mirties.

Pagal kasacinio teismo praktiką teismo, teisėjo užgaulus pažeminimas dėl jų veiklos laikytinas viešu, kai teismo ar teisėjo pažeminimą matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas trečiasis asmuo. Juo gali būti ne tik aplinkiniai žmonės, pvz., teismo posėdyje dalyvaujantys asmenys, teisėjai, bet ir kiti asmenys bei visuomenės ar valstybės institucijų atstovai, suvokę teismo ar teisėjo užgaulų pažeminimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-385/2006, 2K-468/2010, 2K-476/2014, 2K-573-976/2015). Nagrinėjamoje byloje skundas buvo pateiktas valstybės institucijai – Teisingumo ministerijai. Skundo išsireiškimus „Degradų teisėsauga, išgamų besmegenių, nusikaltėlių tyrėjų, teisėjų, prokurorų“, „LAT teisėja, padariusi nusikaltimą teisingumui“ ir kt. šios valstybės institucijos atstovai suvokė kaip teismo ar teisėjo užgaulų pažeminimą, dėl ko skundas buvo perduotas spręsti klausimui dėl baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamoji teigė, kad tai yra pateikta tik jos nuomonė, ištraukta iš konteksto. Kaltinime nurodyti skundo teiginiai yra neabejotinai užgaulūs, žeminantys, nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės tiek tiesiogine prasme, tiek ir surašyto skundo turinio kontekste. Teiginių prasmė vienareikšmiškai suprantama kiekvienam su šiais teiginiais susipažinusiam asmeniui kaip žeminanti teismus, teisėjus, jų reputaciją, garbę, orumą bei diskredituojantys visą teisingumo sistemą. Taigi, vertinant nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis esama teismų praktika, konstatuotina, kad kaltinamoji raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ir teisėją dėl jų veiklos bei dėl skundo pateikimo valstybės institucijai šie jos veiksmai tapo vieši.

Mažareikšmis nusikaltimas?

Formuojama teismų praktika patvirtina, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154/2013).

Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.

Sprendžiant dėl veikos pripažinimo mažareikšme teismas atsižvelgė į kaltinamosios asmenybę, jos amžių, sveikatos būklę, skundo surašymo aplinkybes. Kaltinamoji skundą parašė blogos gyvenimiškos situacijos metu (išgyveno dėl sūnaus mirties, jo mirties tyrimo aplinkybių). Teismas taip pat konstatavo, kad šiuo atveju nagrinėjamos veikos pavojingumas nėra didelis ir tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltinamąją už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn.

Teismo nuosprendis: atleisti Z. A. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti. Nuosprendis jau įsiteisėjo.