ES parama – žemės ūkio produktų perdirbėjams

Investicijos padeda išlikti konkurencingiems

Pasak ŽŪK „Jakiškiai“, veikiančio Joniškio rajono Gataučių kaime, agronomo ir dalininko Dariaus Stonio, kooperatyvas veikia jau daugiau nei dvidešimt metų. Pašnekovas pasakojo, jog „Jakiškiai“ buvo įkurti 1996 metais, tik jiems kurį laiką vadovavo kiti savininkai. Prieš šešerius metus perpirkus kooperatyvą, jis buvo pradėtas gaivinti, priimta naujų narių. D. Stonio teigimu, šiuo metu kooperatyvą sudaro dešimt narių – smulkiųjų ūkininkų, auginančių įvairias daržoves (morkas, burokėlius, svogūnus). Daržoves augina ir pats kooperatyvas.

Anot D. Stonio, daržininkystė – žemės ūkio šaka, reikalaujanti labai didelių investicijų. Vien rūšiavimo linijos, net pačios pigiausios lenkiškos, kainuoja šimtus tūkstančių eurų, o ilgaamžiškesnės, patvaresnės ir našesnės olandiškos – 3–4 kartus brangesnės. Pašnekovas vardijo, jog sandėliai daržovėms laikyti su vėdinamomis ir šaldomomis kameromis taip pat reikalauja didžiulių lėšų. Anot „Jakiškių“ atstovo, į kooperatyvą susijungus keliems nariams, ne tik lengviau įgyvendinti investicijas, bet ir galima rinkai pasiūlyti didesnius daržovių kiekius. „O įrengus saugojimo pastatus, išrūšiavus daržoves, pirkėjams galima tiekti kokybiškesnę produkciją, ją ilgiau išlaikyti“, – tikino pašnekovas. Pasak D. Stonio, šie privalumai rinkoje šiuo metu labai aktualūs bei patrauklūs tiek perdirbėjams, tiek pirkėjams, be to, jie padeda išlikti konkurencingiems – rinka šiuo metu reikalauja, kad daržovės būtų tiekiamos kovo–gegužės mėnesiais, be saugyklų tai sunku įgyvendinti.

Lengviau ryžtis

D. Stonis pasakojo, jog ŽŪK „Jakiškiai“ KPP parama pagal priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (ar) plėtrą“ naudojosi 2018 metais. Pasak pašnekovo, paramos lėšos buvo panaudotos svogūnų džiovyklos, konteinerių daržovėms laikyti ir perdirbimo–plovimo linijai įrengti.

Kooperatyvo atstovas teigė, jog be paramos būtų gerokai sunkiau ryžtis investicijoms – tektų daug svarstyti ir galvoti. Anot jo, kai yra parama ir jai gauti yra nustatyti konkretūs terminai, tenka greičiau apsispręsti. Bet, pasak vyro, žinojimas, kad galima kažkuo pasikliauti, gerokai palengvina sprendimą. „Tai padeda žengti pirmą žingsnį. – kalbėjo D. Stonis. – Kita vertus, parama tikrai finansiškai stipriai prisideda prie verslo plėtros, todėl tai tikrai didelė pagalba išlikti rinkoje ir įsitvirtinti.“

Padidinta vieno projekto suma

Šiuo paraiškų priėmimo etapu veiklos sričiai įgyvendinti skirta 16,89 mln. Eur paramos lėšų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto. Paraiškas gali teikti juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų perdirbimu ir (arba) rinkodara, žemės ūkio veikla ir perdirbantys dalį valdoje užaugintos produkcijos bei planuojantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimo ir (ar) rinkodaros veikla. Atkreiptinas dėmesys, jog paraiškos, pateiktos kartu su partneriais, yra netinkamos. Paraiškos priimamos Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teritoriniuose paramos administravimo skyriuose.

Dar vienas svarbus niuansas – neremiamas pirminis perdirbimas, kai apdorojimo, apdirbimo, pirminio tvarkymo metu nekeičiama žemės ūkio produkto cheminė sudėtis. Pagal priemonės veiklos sritį remiama veikla: vaisių, uogų, daržovių, mėsos, pieno perdirbimas ir (arba) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas; kitų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede išvardytų produktų perdirbimas ir (arba) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas; trečios kategorijos šalutinių gyvūninių produktų perdirbimas ir (arba) rinkodara.

Dar viena svarbi naujovė šiame paraiškų teikimo etape – didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 1 mln. Eur (anksčiau – 400 tūkst. Eur). Vienam juridiniam asmeniui parama gali siekti tik iki 4 mln. Eur pagal šią veiklos sritį 2014–2020 metų laikotarpiui. Juridiniams asmenims, kurie žemės ūkio produktų perdirbimo metu pagamina galutinį produktą, nepatenkantį į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedą, tačiau skirtą maistui ir (arba) pašarams, taikomos nereikšmingos (de minimis) valstybės pagalbos reglamento nuostatos – 200 tūkst. Eur vienam projektui ir iki 4 mln. Eur pagal šią veiklos sritį 2014–2020 metų laikotarpiui.

Paramos intensyvumas – 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų (išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnio paramos intensyvumo).