Nenušienautų pievų deginimas gali paploninti savininkų kišenes

Degindami pernykštę augaliją, savo pievas ir laukus kasmet bando „tvarkyti“ gamtos netausojantys žmonės. Toks ją niokojantis „tvarkymo“ būdas yra prigijęs ne visoje šalyje – kai kuriuose regionuose istoriškai jis siejamas su apsileidusio ūkininko įvaizdžiu. Šalia Lietuvos esančiuose Rusijos Federacijos Kaliningrado srities regionuose pirmi žolės gaisrai šiemet buvo užfiksuoti jau sausio 3 d., o iki šiol jų čia užregistruota arti pusantro šimto.

 Nuo šių metų pradžios Tauragės r. savivaldybėje ir Pagėgių savivaldybėje jau kilo 6 gaisrai, kurių metu buvo išdeginta daugiau nei 25 hektarai. Apie visus gaisrus surinkti duomenys buvo perduoti savivaldybių aplinkos apsaugos agentūroms. Taigi piktybiškai piliečiai degindami žolę gali nukentėti, net tris kartus: būti nubausti priešgaisrinės priežiūros, aplinkos apsaugos pareigūnų bei vėliau dar ir negauti išmokų. Dažnai dėl piktybinio deginimo nenušienautų pievų nukenčia ir nieko dėti gretimų žemių savininkai.

Aplinkosaugininkai, Priešgaisrinė apsaugos gelbėjimo valdyba,  kreipiasi į visus gyventojus, kad niekas nepraeitų pro šalį pamatęs degančią žolę ir pasistengtų užgesinti ugnį, kad ji neplistų. Nedideliame plote ją lengva užplakti šakomis ir užtrypti kojomis. Tokius gaisrus galima gesinti vandeniu arba smėliu. Matant, kad ugnies nepavyks pažaboti, reikia nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Ugnies nuniokoti laukai ir pievos – skaudžios gamtos žaizdos. Kiekviename deginamos pievos kvadratiniame metre žūsta daugybė vorų, vabzdžių, bestuburių. Ugnis nepagaili nei ant žemės perinčių paukščių lizdų su dėtimis, nei ežių, nei neršti keliaujančių varliagyvių. Nuo liepsnojančios žolės ji neretai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus. Tokie gaisrai kelia pavojų ir žmonių gyvybei bei sveikatai.

Už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama nuo 28 eurų iki 231 euro bauda. Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą – nuo 57 iki 289 eurų bauda. Pareigūnams šios baudos dar didesnės.

Numatyta atsakomybė ir žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams, kurie, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą, nesiima priemonių jam užgesinti. Jiems gali būti skiriama nuo 28 iki 173 eurų bauda, taip pat sumažintos tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, kuriuose bus nudeginta žolė ar ražienos.

Padegėjui gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą. Vien už žolės deginimo faktą yra nustatytas 100 eurų žalos dydis, prie jo pridedant apskaičiuotą žalą gamtai pagal išdeginto ploto dydį. Tais atvejais, kai žolės gaisras išplinta į miškus ar saugomas teritorijas, skaičiuojant žalą taikomi atitinkami koeficientai ir ji gali siekti tūkstančius eurų.