„Eurostat“: pagal atlyginimus Lietuva – tarp skurdžiausių šalių

2015-02-27, ELTA ir lrytas.lt inf.
Eurai. M.Patašiaus nuotr.
Eurai. M.Patašiaus nuotr.
Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ pateiktais duomenimis 22 iš 28 regiono šalių narių buvo mokami nacionaliniai minimalūs atlyginimai. Jų dydis svyravo nuo 184 eurų per mėnesį Bulgarijoje iki 1,923 tūkst. eurų Liuksemburge. Tiesa, kai šis rodiklis dėl skirtumų verčiamas perkamosios galios standartais (PGS), dešimt kartų siekęs skirtumas smunka iki keturių kartų.

Šalyse, kur nėra nustatyto nacionalinio mėnesinio minimalaus atlyginimo (pavyzdžiui, Vokietijoje, Airijoje, Prancūzijoje, Maltoje ar Didžiojoje Britanijoje ar Jungtinėse Valstijose) minimalusis atlyginimas padalintas į mėnesius, remiantis standartiniu darbo valandų skaičiumi, o šis rodiklis kai kuriose šalyse skiriasi.

22 ES valstybės narės, kuriose mokami mėnesiniai atlyginimai, gali būti dalinamos į tris pagrindines grupes: mažiau kaip 500 eurų, nuo 500 iki 1 tūkst. eurų, bei daugiau kaip 1 tūkst. eurų.

2015 metų sausį pirmajai grupei priklausė tokios šalys kaip Bulgarija (184 eurai), Rumunija (218 eurai), Lietuva (300 eurų), Čekija (332 eurai), Vengrija (333 eurai), Latvija (360 eurų), Slovakija (380 eurų), Estija (390 eurų), Kroatija (396 eurai) bei Lenkija (410 eurų).

Dar penkiose ES valstybėse atlyginimas viršijo 500 eurų ribą, tačiau 1 tūkst. eurų nesiekė: Portugalija (589 eurai), Graikija (684 eurai), Malta (720 eurų), Ispanija (757 eurai) ir Slovėnija (791 eurai).

Likusiose regiono valstybėse minimalus mėnesinis atlyginimas siekė gerokai daugiau nei 1 tūkst. eurų: Didžiojoje Britanijoje (1,379 tūkst. eurų), Prancūzijoje (1,458 tūkst. eurų), Airijoje (1,462 tūkst. eurų), Vokietijoje (1,473 tūkst. eurų), Belgijoje ir Nyderlanduose (po 1,502 tūkst. eurų) ir Liuksemburge (1,923 tūkst. eurų). Palyginimui, federalinis minimalus atlyginimas sausį Jungtinėse Valstijose per mėnesį siekė kiek daugiau nei 1 tūkst. eurų, t.y. 1,035 tūkst. eurų.

Paskaičiuoti minimalūs atlyginimai buvo ir kitais kintamaisiais, pavyzdžiui, kaip vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių. 2010-aisiais visose ES valstybėse narėse minimalūs atlyginimai sudarė mažiau kaip 60 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių. Žemiausias šis santykis buvo Čekijoje ir Estijoje (po 40 proc.), Ispanijoje (41 proc.) bei Rumunijoje (42 proc.), savo ruožtu aukščiausias jis buvo Portugalijoje ir Prancūzijoje (po 60 proc.).

Lyginant 2008 bei 2015 metų minimaliuosius atlyginimus, išreikštus nacionaline valiuta, pastebėta, kad rodiklis kilo visose ES valstybėse narėse, išskyrus Graikiją, kur atlyginimai krito 14 proc., ir Airiją, kur jie išliko nepakitę. Aukščiausias pakilimas 2008-2015 metais buvo registruojamas Rumunijoje (95 proc.), Bulgarijoje (64 proc.), Slovakijoje (58 proc.) bei Latvijoje (57 proc.).

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad skirtumai tarp valstybių narių minimaliųjų atlyginimų tampa gerokai mažesni, jeigu pašalinami ir šalyse susidarantys kainų skirtumai, t.y. minimalieji atlyginimai šalyse narėse, kur kainos sąlyginai mažesnės, tampa sąlyginai didesni, kai juos pradedame reikšti PGS. Savo ruožtu rodikliai krenta tose valstybėse narėse, kur kainos didesnės.

Skirtumas tarp atskirų ES valstybių atlyginimų, jeigu šie reiškiami eurais, kai kuriais atvejais siekė santykį 1:10, tačiau išreiškus rodiklius PGS jis sumažėjo iki 1:4. Pavyzdžiui, jau minėtoje Bulgarijoje minimalusis atlyginimas sudaro 380 PGS per mėnesį, o Liuksemburge – 1561 PGS.

Išreiškus minimaliuosius atlyginimus PGS iš pirmosios grupės (mažiau kaip 500 eurų per mėnesį) į antrąją (500-1000 eurų per mėnesį) pakilo šešios valstybės narės – Čekija, Kroatija, Latvija, Vengrija, Lenkija bei Slovakija.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!