Uosto inkarai patikimai stiprūs?

Galimai manipuliavo pajamomis

Šilutės uosto koncesijos sutarties vykdymas Savivaldybės 9-jo šaukimo tarybos narius sudomino prieš porą metų. Politikams susipažinus su pateikta metine ataskaita iškilo klausimų dėl pernelyg mažų uosto pajamų. Taip pat kai kurie politikai pastebėjo, kad ir anksčiau pateiktos veiklos ataskaitos yra beveik vienodos. Tačiau koncesininkas žodžių nevyniojo į vatą ir porino, kad pelno iš uosto veiklos tikėtis nereikia. Pasak jo, tai tik stovėjimo aikštelė. Tačiau nesibodėjo politikams aiškinti, kaip jie turi kurti turizmo viziją ir prisidėti prie uosto veiklos plėtros.

„Esame įmonė, kuri daugiausia reklamuoja savo kraštą“, – teigė Tarybos nariams uostą valdančios įmonės vadovas Rimgaudas Višinskas. Be to, jis siūlė sujungti uostą su statomo baseino teritorija, kaip traukos objektu atplaukiantiems turistams.

„Tas tiltelis labai praverstų uostui, o ne kažkur kilpoj“, – šaipėsi iš pradėto vykdyti Šilokarčemos kvartalo sutvarkymo projekto. Po koncesininko ataskaitos pristatymo įvyko Kontrolės komiteto išvažiuojamas posėdis Šilutės laivų uoste. Kontrolės komiteto nariai pageidavo susipažinti su vykdoma veikla. Tačiau, pasak komiteto nario Algirdo Gečo, susidūrė tam tikrais trikdžiais. Labiausiai atvykusius komiteto narius šokiravo tiesiogiai įvardintas manipuliavimas pajamomis, siekiant išvengti pridėtinės vertės mokesčio prievolės.

Duomenų neteikia

Kontrolės komiteto siūlymu buvo sudaryta darbo grupė koncesininko veiklai ištirti. Tačiau šis tyrimas nebuvo sklandus dėl akivaizdaus trukdymo iš tiriamojo pusės. Kone svarbiausias ir esminis trukdymas, kaip įvardinama išvadoje, tai atsisakymas pateikti prašomų buhalterinės apskaitos dokumentų, dokumentų, susijusių su Šilutės uosto veikla. Mat koncesininko vertinimu, darbo grupė, kuriai Savivaldybė pavedė patikrinti koncesininko veiklą, nepateikė teisinio pagrindo.

Buvo raštu atsakyta, kad reikalavimas pateikti prašomų dokumentų ir duomenų yra neteisėtas ir „tai gali būti traktuojama kaip politikų bandymu kištis į įmonės finansinę veiklą, jų bandymu sužlugdyti verslą“. Iš darbo grupės paklausimų koncesininkas išsišaipė, raštiškai nurodydamas, kad ši darbo grupės veikla yra neteisėta:

„Finansinę ir ūkinę veiklą, kiek ji susijusi su koncesija, turi teisę prižiūrėti tik Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos bei įstaigos, jokia suteikiančioji organizacija, kuo šio atveju yra Šilutės rajono savivaldybė, tuo pačiu ir savivaldybės darbo grupė, tokios teisės neturi“.

Tokia pozicija aiškiai parodo, kaip visuomenei priklausantis turtas, pastatytas už mokesčių mokėtojų pinigus, vėjavaikiškai gali būti patikėtas perėjūnui. Kuris gali elgtis kaip nori, o beveik pagautas už rankos dėl galimų finansinių manipuliacijų dar ir tyčiojasi.

Siūloma atlikti auditą

Esant tokiai situacijai, darbo grupės veikla vis tik nebuvo beprasmė. Buvo nustatyta ir koncesijos sutarties vykdymo nesilaikymo faktų. Būtent, kas liečia finansinių ataskaitų pateikimą. Nors ir nepavyko išsiaiškinti, ar iš tiesų koncesininkas slepia pajamas, siekdamas išvengti tam tikrų mokesčių. Taip pat liko neaišku, ar gali būti slepiamos pajamas, kad pagal koncesijos sutartį nemokėtų dalį pelno Savivaldybei. Į šiuos klausimus neatsakyta, nors rinktasi buvo būtent juos išsiaiškinti.

Tačiau nustatyta, kad nuo koncesijos sutarties sudarymo nė už vienus metus neteikta audituota finansinė atskaitomybė. Taip buvo pažeistas sutarties 3.6 punktas, įpareigojantis tai daryti kasmet: „Ne vėliau kaip per 5 (penkis) mėnesius po kiekvienų koncesininko finansinių metų pabaigos“.

Taip pat darbo grupei liko neaiškumų ir su investicijomis į uosto infrastruktūrą. Pagal turimus dokumentus, kai kurios koncesininko investicijų išlaidos, tokios kaip reklama ar kalendorių įsigijimas, neturėjo būti priskiriamos investicijoms.  Kai kurias investicijas į uosto infrastruktūrą koncesininkas turėjo derinti su steigiančiąja institucija (Savivaldybe). Tačiau nederinta nei investicijų pobūdžio, nei apimčių. Taip pat nėra aiškiai apibrėžti atskirų investicijų nuosavybės klausimai. Todėl darbo grupės nuomonė buvo vieninga – reikalingas koncesijos sutarties vykdytojo nepriklausomas auditas ir koncesijos sutarties korekcijos. Pateiktoje ataskaitoje siūloma atlikti koncesininko finansinės ir ūkinės veiklos auditą, siekiant išsiaiškinti, ar tinkamai naudojamas Savivaldybei priklausantis turtas, ar teisingai registruotos pajamos ir ar teisingai apskaičiuotas pelnas.

Nepriklausomo audito nebus?

Praėjus trims mėnesiams po pateiktos darbo grupės ataskaitos, Taryboje balsuojama dėl mero Vytauto Laurinaičio potvarkio, kuriuo Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai pavedama atlikti Šilutės uosto koncesijos sutarties vykdymo auditą. Čia galbūt ir yra paslėptas kertinis akmuo, kuris gali nulemti tolesnį šeimininkavimą uoste. Tas, kuris stebėjo darbo grupės posėdžius gali prisiminti diskusijas, kuriose buvo išgirsta savivaldybės auditorių nuomonė apie tai, kad koncesijos sutartis yra vykdoma pilnai.

Bet dar ir prisiminkime, kad darbo grupės pirmininkas Algirdas Gečas ne kartą viešai akcentavo dėl nepriklausomo audito atlikimo. Tad kodėl vis tik pasirenkami auditoriai visiškai priklausomi nuo Savivaldybės vadovų? Gink dieve, nekaltiname šališkumu, ne. Tačiau, tiesiog būtų kvaila tikėti pavaldinio nešališkumu vadovui.

Scenarijus jau paruoštas?

Bet tai dar ne viskas. Įdomu žinoti savivaldybės vadovų požiūrį šiuo klausimu. Juk tai tikėtina, kad jų nuomonė gali turėti įtakos pagrindinei audito išvadai. Štai kažkada paklaustas administracijos direktorius Virgilijus Pozingis teigiamai įvertino Šilutės uosto koncesininko veiklą, palinkėdamas daugiau organizuoti kultūrinių renginių. O ir meras liepos mėnesio posėdžio metu tiesiai šviesiai rėžė A.Gečui: „Pagal jūsų darbo grupės siūlymą, ten nelabai ką ir siūlote. Ten yra tiktai jūsų pamąstymai, bet nėra konkretūs siūlymai.“ Tai gal toks Savivaldybės vadovų požiūris lėmė trijų mėnesių laikotarpį, kad paruoštų tolesnį scenarijų dėl Šilutės uosto valdymo?

Diskusijose pasisakyta nevienareikšmiai

Svarstant klausimą dėl mero potvarkio, savo nusivylimo neslėpė darbo grupės pirmininkas A. Gečas: „Apmaudu!“ Jam kilo pagrįstų abejonių, ar Savivaldybės audito tarnyba pilnai atliks savo darbą. Jo nuomone, situacija su koncesijos sutartimi yra prasta ir menkina pasitikėjimą verslu.

Todėl A. Gečas mano, kad reikėtų imtis „radikalesnių veiksmų, juolab koncesininkas atvirai pripažino, kad tikrųjų pajamų nerodo“. Politikas nusistebėjo, kad negauna atgarsio darbo grupės siūlymas koreguoti koncesijos sutartį. Mero V. Laurinaičio teigimu, tyrimas turi vykti nuosekliai, todėl pirmiausia reikalinga atlikti auditą savo jėgomis. O sutarties korekcijos nesvarstomos, nes „kam ją svarstyti, jei gali būti nutraukta“. Dėl kreipimosi į kitas valstybės kontrolės institucijas, Savivaldybės teisės skyriaus vedėjas Arvydas Bielskis nerado faktų, dėl kurių būtų galima kreiptis į teisėsaugą. Politikai balsavimu patvirtino mero potvarkį, mat sutarė, kad šį kartą Kontrolės ir audito tarnybai yra nustatytos konkrečios užduotys.

Epilogas 

Žvelgiant į mero potvarkį, tai koncesijos sutarties nutraukimo scenarijaus nenumatoma. Nors tokia galimybė buvo išsakyta, bet matomai tai tik dūmų uždanga realybei. Tai parodė ir Tarybos narys A. Gečas, numodamas ranka – juk jo darbas dėl Šilutės uosto veiklos gali nueiti šuniui ant uodegos. Panašu, kad sukelta „audra stiklinėje“ galėjo nulemti tik smulkiaburžuazinių įgeidžių tenkinimą. Juk pikti liežuviai nešioja gandus apie girtus valdžios „generolų“ pasiplaukiojimus koncesininko laivais.

Labai jau tikėtina, kad artimiausiu metu Šilutės rajono gyventojai, skirtingai nuo kaimynų, savo uostelio naudą ir toliau skaičiuos špygomis.