V. Pozingis – interesų konfliktų „kolekcionierius“?
Virš administracijos direktoriaus Virgilijaus Pozingio galvos susikaupė rūstoki Temidės sargų debesys. Tiesa, šiuo metu oficialiai žinoma ir apsiribojama Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) vykdomu tyrimu. Tačiau budrios teisėsaugos tarnybų akys taip pat nesudeda bluosto. Deja, viešais komentarais nesidalinama dėl pilnai suprantamų priežasčių. Tačiau, pikti liežuviai skalambija, kad galimai „prisidirbusiam“ administracijos direktoriui gali būti prasti popieriai.
Pažeidimų būta ir anksčiau
Šios pasakojamosios istorijos su nemaloniu kvapeliu užuomazgų surandame kiek anksčiau. Ne taip jau ir seniai, dar 2016 metais, kuomet Šilutės „valstiečių etatinis politikas“ uoliai darbavosi Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju. Ir jau tada šiam politiniam veikėjui visokiuose žemių reikaluose niežiejo pirštai. Tuomet VTEK pripažino, kad V. Pozingis pažeidė įstatymą, kai nenusišalino sprendžiant melioracijos klausimus.
„Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas V. Pozingis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, kuomet nenusišalino nuo interesų konfliktą keliančio savivaldybės sprendimo projekto derinimo“, – 2016 metų sausio 6 dieną skelbė VTEK. Komisija pabrėžė, jog pastarasis, matydamas, kad turi derinti klausimą, susijusį su narystės ryšiais jį saistančia asociacija (Paičių melioracijos statinių naudotojų asociacija, - red.pastaba), V. Pozingis turėjo apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą – Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorių – ir nusišalinti nuo bet kokių tolimesnių su minėtu klausimu susijusių veiksmų. Esant tokiai valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigų priešpriešai, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas suteikia viršenybę pareigai vengti interesų konflikto“, – pabrėžė etikos sargai.
Uoliai tvarkėsi reikalus
Tačiau toks etikos prievaizdų pagrūmojimas šiam politikui nė motais, tarsi uodo įkandimas drambliui. O poreikis „susitvarkyti“ turtinius reikalus buvo stipresnis už visus kitus instinktus. Todėl V. Pozingis ir toliau nekreipė dėmesio į viešų ir privačių interesų galimus konfliktus, susijusius su valstybės tarnautojo veikla ir žemių dalybomis.
Šiemet, atlikę žurnalistinį tyrimą, skaitytojams pateikėme surinktą informaciją apie lyg ant mielių kylančius administracijos direktoriaus turtus. Pastarieji iš pirmo žvilgsnio ne visai būtų adekvatūs šio politiko darbo užmokesčiui, jei nekilnojamas turtas būtų vertinamas realia rinkos kaina. Bet iš esmės pašalietišką akį bado šeši žemės sklypai Sekūnų gatvėje, vienas šalia kito. Ypač nesmagiai duria pirmojo žemės sklypo su namu dovanojimo faktas 2019 metais. Dėl pastarojo dar prieš ketverius metus „Šilutės eta žiniose“ publikuotas straipsnis „Sekunų gatvės paslaptis“. Tuomet V. Pozingis, pasak šaltinio, visaip neigė savo sąsajas su šiuo namu.
„Aš lietuviškai tau sakau: nieko nestatau ir jokio namo neturiu“, – piktai atrėžė V. Pozingis, telefonu paklaustas, ar tai jis stato namą Sekunų gatvėje“, – rašoma straipsnyje. Tačiau dabar tai visi žino, kam šis namas priklauso. Ir dar 30 arų ploto penki žemės sklypai, iš kurių viename „išdygo“ dar vienas namas. Tačiau jau dabar nebeslepiama jų nuosavybė ir registrų centro duomenimis tai yra V. Pozingio ir jo šeimos narių bendras turtas.
Sulaukė tarnybų dėmesio
Taigi, tokia laikraščio informacija, pateikta plačiai visuomenei, nepraslydo pro teisėsaugos budrias akis. Dabar jau žinome, kad VTEK atlieka tyrimą pagal atsiųstą Specialiųjų tyrimų tarnybos informaciją. Etikos sargai vertins aplinkybes, kai V. Pozingis savivaldybės administracijoje sprendė klausimus dėl žemės sklypų, besiribojančių su jam nuosavybės teise priklausančia žeme.
Mums pavyko surasti dokumentus, susijusius su šio klausimo sprendimu. Jie nėra slapti ir yra viešai prieinami Šilutės rajono savivaldybės internetiniame puslapyje. Tai administracijos direktoriaus V. Pozingio 2019 m. balandžio 11 d. pasirašytas įsakymas Nr. A1-344 „Dėl Šilutės miesto teritorijos tarp Nemuno, Ramučių gatvių, Šilutės miesto kapinių bei Šilutės miesto aplinkkelio detaliojo plano keitimo patvirtinimo“. Šiuo įsakymo pagrindu buvo atlikti reikalingi teritorijų planavimo procesai ir suformuoti žemės sklypai Sekūnų gatvėje.
Jei įsigilintume į įsakymo pavadinimo esmę, tai pamatysime, kad nurodytoje teritorijoje yra Sekūnų gatvė. O susipažinus su aiškinamuoju raštu, akivaizdžiai matyti, kad prisidengiant miško teritorijos prie kapinių suformavimu, realiai buvo formuojami žemės sklypai, kurie vėliau tapo administracijos direktoriaus nuosavybe. „Nesiklausiu nei aš, nei mano šeimos nariai, kur investuoti uždirbtus pinigus“ – teigė Tarybos nariams V. Pozingis, aiškindamasis dėl žemės sklypų. Tačiau tai tik gudrus manipuliatoriaus triukas, skirtas nukreipti dėmesį nuo esminio dalyko. Juk kalba ne apie uždirbtų pinigų panaudojimą.
Besitęsiančios istorijos esmė glūdi tarnybinės padėties naudojimusi asmeniniams tikslas siekti. Manome, kad dėl šios priežasties ir buvo sugalvotas įsakymo pavadinimas, neįvardinantis Sekūnų gatvės, bet apimantis jos teritoriją. Na, o smulkiau kas ten gilinsis...
Ar pavyks išvengti atsakomybės?
O, pasirodo, kad gilinasi. Tik ne visuomet iš didelio debesies lyja. Galutinai priklauso, kiek bus pajėgta išsiaiškinti ir įrodyti esamą pažeidimą. Todėl, kad nuovokos ir sugebėjimų dabartinio administracijos direktoriaus arsenale galima sutikti pakankamai. Juk dvidešimt metų sugebėjo išnaudoti savo partines galimybes ir įtaką dėl šiltų valstybės tarnautojo vietelių valdžios kabinetuose. Ir čia, panašu, kad sklypų formavimo procesas vyko apgalvotai taip, kad nebūtų galima prikibti. Procesas vyko anksčiau, nei V. Pozingis įregistravo nuosavybę Sekūnų gatvėje. Tokiu būdu eliminuojama pareiga nusišalinti dėl privačių interesų konflikto.
O konfliktas tai iš esmės buvo! Ir dar koks didelis konfliktas, jei pamatuosime esama rinkos verte. Nebent bus atrastos aplinkybės, siejamos su artimais giminaičiais. Tada administracijos direktorius gali neišvengti ir piniginės baudos dėl administracinio nusižengimo. Taip pat asmuo, pripažintas šiurkščiai pažeidęs įstatymo viešųjų ir privačių interesų derinimo nuostatas, gali būti atleistas iš užimamų pareigų dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Tik ar tai įmanomas toks scenarijus „šventojoje trejybėje“?