Šilutėje protestavę prieš galimybių pasą: kur logika?

Prieš galimybių paso įvedimą vaikams

Sostinėje rinktasi ir prie Vyriausybės rūmų. „Basos kojos yra simbolis taikaus, beginklio žmogaus. Mes, moterys, esame trapios, esame švelnioji lytis ir galime protestuoti taikiomis formomis. Tai ir darome. O į pasaulį kiekvienas ateiname basas“, – sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LŽVS) priklausanti akcijos organizatorė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė.

Vyriausybė ketina priimti pakeitimus, kad nuo gruodžio vaikams nuo 12 metų galiotų tos pačios taisyklės kaip ir suaugusiesiems – galimybių paso reikėtų einant į parduotuves, prekybos centrus, pramogų vietas, viešojo maitinimo įstaigas. Šiuo metu galimybių pasas taikomas vaikams nuo 16 metų. Vaikai nuo 12 metų Lietuvoje gali skiepytis jau nuo birželio mėnesio.

„Mes manome, kad tokio paso įvedimas paskatintų didžiulius segregacijos, diskriminacijos reiškinius, kurie gali iššaukti aibę psichologinių problemų, patyčias, mobingą. Kas gali teigti, kad tai nesibaigs savižudybėmis?“ – klausė akcijos organizatorė.

Akcijos dalyviai buvo taikūs

Šilutėje susirinkusios mamos ir jas palaikantys vyrai taip pat turėjo, ką pasakyti.

„Kur logika? Mano dukrai, kuriai keturiolika, reikia išsiimti galimybių pasą, kad galėtų nueiti į prekybos centrą. Turiu keturis vaikus. Mažiausiam dveji su puse metų. Kaip mažamečiai galėtų nešioti kaukes? Kaip jūsų įsivaizduojate jų keitimą kas dvi valandas?“, - vieną po kito klausimus dėstė ramutiškė Daiva Pocevičienė.

Į susitikimą atėjo Šilutės rajono savivaldybės tarybos narė Lijana Jagintavičienė bei Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis.

Mamos viena per kitą teigė, kad jų netenkina sprendimas vaikus vakcinuoti, juos dusinti po kaukėmis. Jos įsitikinusios, kad galimybių pasas – būdas skaldyti visuomenę, diskriminuoti kitokią nuomonę turinčius.

Šilutiškė Asta Bartkienė neabejojo, kad negali būti prievartos. Moteris kėlė klausimą – kam dar testuoti vaikus, kai jie jau yra persirgę?

Akcijoje dalyvavęs Aurelijus Rimkus turi autistą sūnų. Jis pabrėžė, kad tokie papildomi tyrimai sūnui sukelia tik stresą. Vyras priminė, jog netiki ir kaukių apsauga nuo baisaus viruso.

„Man patiko vieno profesoriaus pasakymas, kad kaukė nuo viruso apsaugo taip, kaip tinklinė tvora nuo uodų. Taip juk ir yra“, - įsitikinęs vyras.

Akcija ilgai netruko. Jos taikūs dalyviai tik ragino nedelsiant peržiūrėti ir iš esmės keisti pandemijos valdymo strategiją.

Vyriausybės ribojimais nepatenkinti asmenys savo poziciją išreiškė taikiai. Todėl policijos įsikišimo neprireikė.

Privalomos medicininės kaukės

Primename, medicininės kaukės nuo lapkričio 15 d.  privalomos prekybos, paslaugų teikimo ir kitose vietose, kuriose kaukės yra būtinos, bus privaloma dėvėti medicinines veido kaukes arba respiratorius.

Reikalavimas dėvėti kaukes netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Kaukių leidžiama nedėvėti asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke, kitais sprendimuose numatytais atvejais.

Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia dėmesį, kad medicininių kaukių arba respiratorių dėvėjimas priskiriamas prie labai svarbių ir efektyvių COVID-19 ligos prevencijos priemonių. Pagal Europos standartus pagamintos veido apsaugos priemonės geriausiai mažina užsikrėtimo korona virusu riziką ir geriausiai sulaiko žmogaus į aplinką iškvepiamus lašelius.

Tam, kad užtikrintų efektyvią apsaugą, kaukė turi būti dėvima tinkamai: ji turi dengti nosį, burną ir smakrą ir turi būti periodiškai keičiama. Vienkartines kaukes galima dėvėti tik vieną kartą, jas keisti būtina kas 3–4 val. arba kai sudrėksta.