Stebuklų uoga – gėrybė, kurią dar turime atrasti
Stebuklų uoga (lot. synsepalum dulcificum), dar kartais vadinama stebuklų vaisiumi, yra beskonė raudona uoga auganti ant sapotinių augalų šeimai priklausančio krūmo. Uogos tėvynė – tropinė Afrika. Čia ji auginta bent nuo XVIII amžiaus. Tai mums liudija prancūzų keliautojo Chevalier des Marchais ataskaitos. Keliautojas pasakojo, kad stebuklų uogą vietiniai gyventojai kramto prieš maistą. Apytikriai 2-3 centimetrų skersmens uoga auga ant 1,8-4,5 metrų aukščio krūmų. Afrikoje stebuklų uogos nuo seno naudotos rūgštiems patiekalams pasaldinti, o šiandien ji galėtų tapti puikiu saldiklių pakaitalu visame pasaulyje.
Stebuklingųjų uogų ypatybės
Stebuklų uogose yra gausu vitamino C ir šiuo atžvilgiu jos beveik prilygsta citrinoms. Dėl šios savo savybės uogos gali būti naudingos kovoje su vėžiu, jos pasižymi antioksidacinėmis savybėmis. Kalbant apie stebuklų uogas dažniausiai minimas jose esantis baltymas mirakulinas. Jis yra jautrus karščiui, todėl uogas pakaitinus iki 100º C jos praranda savo skonį bei saldumą. Šviežios uogos gana greitai genda, tačiau jų išsaugojimui gali būti naudojamas chitosanas. Dėl šios savybės išvaizdžios ir apetitą žadinančios uogos gali būti sėkmingai naudojamos komercijoje. Moksliniai tyrimai patvirtino, kad stebuklingoji uoga nesukelia alergijų ir nėra nuodinga žmogaus organizmui. Taip pat yra itin maža rizika, jog uogoje esančios medžiagos sureaguos su kitame vartojamame maiste esančiomis medžiagomis ir sukels alergiją.
Kaip galima panaudoti stebuklų uogas
Šiandien stebuklų uogos įvairiose pasaulio vietose parduodamos tiek šviežios, tiek tablečių pavidalu, džiovintos, taip pat prekiaujama stebuklų uogų sultimis, jų sėklų aliejumi, uogų milteliais, konservuotomis stebuklų uogomis ir panašiai. Stebuklų uogose esantis mirakulinas mūsų skonio receptorius veikia taip, jog rūgštų maistą suvokiame kaip saldų. Organizmas negauna cukraus, o saldumą patiriame. Toks efektas, priklausomai nuo mirakulino kiekio, tęsiasi nuo 20 minučių iki 3 valandų. Nors tikslus tokio poveikio mechanizmas mokslo pasauliui vis dar šiokia tokia mįslė, jau galime išnaudoti šią ypatingųjų uogų savybę. Tropinės Afrikos vakaruose stebuklų uogos minkštimas paprastai naudojamas palmių vynui saldinti. Taip pat senovėje uogomis saldinta kukurūzų duona, vietinis alus, įvairūs kokteiliai, actai ir marinuotos daržovės.
Šiomis dienomis stebuklų uoga, nepaisant didelio jos agroverslo potencialo, vis dar yra Europos Sąjungos naujojo maisto sąrašuose, o tai reiškia, kad mūsų kraštuose šis maistas neturi gilių vartojimo tradicijų ir jo saugumą reikėtų gerai ištirti. Tačiau tai tik formalioji šio reiškinio pusė – juk Afrikoje niekam nekiltų nė minties, kad šis saldumynas galėtų pakenkti. 2011 metais JAV stebuklų uogos importas uždraustas dėl tos pačios priežasties – formaliai ji dar neįtvirtinta kaip valgomas ir saugus produktas. XX amžiaus pradžioje buvo mėginimų šią uogą JAV sukomercinti, bet net ir tuomet ji priklausė tik maisto priedų kategorijai ir jos nauda nebuvo pilnai atskleista.
Norėtumėte į savo gyvenimą įnešti mažą, bet prasmingą stebuklą? Įsigykite kokybiškų stebuklų uogų ir gaminkite savo mėgstamus patiekalus, kuriuos norėtųsi pasaldinti kuo nors kitu nei įprasti saldikliai ar cukrus. Jei pritrūko patiekalų idėjų, jūsų visuomet laukia worldrecipes.eu receptai.