Institucinės globos pertvarka – iššūkis, kurį privalome įveikti

Bet įsivaizduokite: šiandien vyras, kurį pavadinome Mariumi, yra vedęs ir gyvena sėkmingą gyvenimą su mylima moterimi, kartu tvarkosi buityje, kartu svajoja ir svajones įgyvendina. Ir tokių pavyzdžių, kai sužeistas žmogus atsigauna, – daugybė. Mariui grįžti į įprasto gyvenimo vėžes padėjo institucinės globos pertvarkos projektas „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“. Projekto metu žmonėms, turintiems intelekto ar psichosocialinę negalią, teikiamos keturios paslaugos: apsaugoto būsto, socialinių dirbtuvių, pagalbos įsidarbinant ir pagalbos priimant sprendimus. Šalia šių paslaugų labai svarbi ir asmeninio asistento paslauga – yra atvejų, kai asmeninio asistento pagalba įgalina gauti projekto metu teikiamas paslaugas. Marius pasinaudojo apsaugoto būsto paslauga.

Pasak projekto koordinatoriaus Gyčio Baltrūno, jei ne pertvarka, šios sėkmės istorijos nebūtų: Marius tiesiog būtų uždarytas į globos įstaigą, kur jo gyvenimas būtų kuo gražiausiai sustyguotas, tačiau jis, ko gero, būtų tik antraeilis savo gyvenimo veikėjas.

G. Baltrūnas įsitikinęs, kad dabartinė Lietuvos institucinės socialinės globos paslaugų sistema kenkia žmogui. Įstaigose gyvenantiems asmenims teikiama perteklinė pagalba, todėl, pavyzdžiui, higienos, tvarkos palaikymo įgūdžiai ne auga, o nyksta. Pertvarka reikalinga tam, sako G. Baltrūnas, kad neįgalieji, kurie gali patys savimi pasirūpinti, neįstrigtų žalojančioje sistemoje, integruotųsi į visuomenę ir prisiimtų atsakomybę už savo gyvenimą.

Atsakomybę už savo gyvenimą prisiėmė ir Kęstutis, kuris po erkės įkandimo susirgo abiem erkių platinamomis ligomis ir tapo neįgalus. Vyrui teko patirti, ką reiškia benamystė, bet ryžtas jį atvedė į apsaugotą būstą, kur šiandien ir kuria savarankišką gyvenimą.

„Lietuvoje turime dideles globos įstaigas, kuriose gyvena daug labai skirtingų gebėjimų ir skirtingų poreikių žmonių. Vienoje įstaigoje gali gyventi ir sunkiai aplinkoje besiorientuojantys, demencija arba Alzheimerio liga sergantys senukai, kuriuos reikia saugoti, kad nepaklystų, ir kur kas jaunesni ir savarankiškesni žmonės, – pasakoja pertvarkos projekto koordinatorius. – Tam, kad įstaigoje būtų tvarka, visiems galioja tos pačios taisyklės: išeiti iš įstaigos galima tik tam tikru metu, iki nurodytos valandos privaloma sugrįžti. Tai labai panašu į laisvės apribojimo bausmes, tokias kaip namų areštas.“

Pertvarkos projektas – alternatyva dabar egzistuojančioms globos įstaigoms. Vykdant pertvarką, vadovaujamasi principu nedaryti už žmogų to, ką jis gali padaryti pats, ir nedaryti to, ką jis galėtų išmokti. Tai, kaip sako specialistas, nėra paprasta, nes kartais kažką padaryti už žmogų (išplauti grindis, išskalbti drabužius, nupirkti produktų) yra lengviau. „Iš socialinių paslaugų teikėjų ne kartą esu girdėjęs sakant: „Mes laikome žmonių likimą savo rankose.“ Kol likimo neatiduosime žmonėms, tol pertvarka neįvyks“, – įsitikinęs ekspertas.

Pasak specialisto, pertvarka neša naudą ne tik tiesioginiams paslaugų gavėjams – neįgaliesiems, bet ir plačiajai visuomenei, nes asmeniškas susitikimas su neįgaliaisiais ugdo toleranciją, sąmoningumą ir praplečia akiratį. „Yra daug informacinių lankstinukų apie negalias, galime prikabinti plakatų viešojo transporto stotelėse, sukurti edukacinių filmų ir radijo laidų, bet ar tai duos apčiuopiamos naudos? Nėra tokios paveikios prevencinės reklamos kaip susitikimas su neįgaliuoju, pokalbis ar kažkokia bendra veikla“, – sako G. Baltrūnas.

Projektas „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ vykdomas Marijampolės, Tauragės, Vilniaus, Kauno, Telšių ir Šiaulių regionuose. Šiuo metu paslaugos yra teikiamos maždaug 1300 klientų.