Vėl nukentės tik pensininkai ir mažas pajamas gaunantys gyventojai
Nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 139 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo keičiama LR darbo kodekso (toliau – DK) 139 straipsnio 3 dalis, joje numatant, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos, privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą. Apie tai kalbėjomės su verslininkais, darbuotojais. Daugelis jų įsitikinę, kad šioje situacijoje džiaugsis tik bankai.
Yra vienintelė išimtis
„Pakeitimai įvesti siekiant mažinti šešėlį bei apginti darbuotojų teises. Darbo inspekcija yra gavusi skundų, kai darbuotojai pasirašo esą gauna didesnę sumą, nei realiai jiems išmokama. Vykstant atsiskaitymams grynaisiais tokiu atveju labai sunku apginti darbuotojų teises ir įrodyti, kad darbdavys liko skolingas. Ši tvarka iš esmės eliminuos tokio pobūdžio ginčus“, - sako Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius.
Jei iki šiol įmonėje buvo praktikuojama darbo užmokestį išmokėti grynaisiais, darbdaviai turėtų suskubti ir raštu pateikti darbuotojui prašymą nurodyti mokėjimo sąskaitą, į kurią būtų pervedamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos.
Sudarant naujas darbo sutartis, darbuotojo mokėjimo sąskaita galėtų būti nurodoma darbo sutartyje, tačiau ateity, norint pakeisti sąskaitos duomenis, tektų keisti ir pačią sutartį.
Darbuotojui atsisakius pateikti savo banko sąskaitą, darbdavys turėtų deponuoti darbuotojui priklausantį darbo užmokestį ir/ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas įmonės sąskaitoje iki kol darbuotojas pateiks mokėjimo sąskaitos rekvizitus.
„Atkreipiame dėmesį, jog minėtame DK pakeitime nurodoma, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti mokamos pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą. Tai reiškia, jog darbdavys negali pervesti darbo užmokesčio kitam šeimos nariui ar draugui“, - pažymi Š. Orlavičius.
Vienintelė išimtis, kurią numato naujoji DK tvarka – jūrininkų darbo užmokestis, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.
Dingsta laisvė rinktis
„Matau tik didesnę naudą bankams. Jiems teks sumokėti pavedimo mokesčius. Jei turi daugiau darbuotojų, daugiau ir aptarnavimo mokesčių. Jie yra ir darbuotojams. Šie mokės ir kortelės aptarnavimo, ir pavedimų mokesčius. Neabejoju, kad po šio įstatymo įsigaliojimo geriau bus tik bankams. Čia, manau, tūpčiojimas Skandinavijos bankų pusėn. O svarbiausias esminis dalykas: po kojom paminama vienos iš liberalios demokratijos principų - laisvė rinktis. Šešėlinius pinigus geriausiai ištraukia tų verslų išaiškinimas, bet ne tokie sprendimai“, - kalbėjo vietos smulkus verslininkas Petras.
Dvidešimt darbuotojų turintis verslininkas Jonas Gavėnia teigia, kad jam priimtas nutarimas nieko nekeičia, mat iki šiol darbo užmokestį vedė į nurodytas darbuotojų banko sąskaitas.
„Šis klausimas kelia daug diskusijų. Man asmeniškai nieko nekeičia. Bet tai pajaus tie, kurie turi įsiskolinimų antstoliams ir pan. Jiems bus prastai“, - kalbėjo šilutiškis.
Verslininkas Rimantas Žąsytis teigia, kad seniai laikas buvo priimti sprendimą – darbo užmokesčius pervesti tik į banko sąskaitą. Jis nemano, kad tai padės iš šešėlio ištraukti pinigus.
„Kas plovė juos tas ir plaus“ – įsitikinęs vyras.
Išloš tik bankai
Verslininkas, politikas Kęstas Komskis įsitikinęs, kad dar per anksti tokiam įstatymui.
„Įmonėje visiems pervedame atlyginimus į banko sąskaitas. Tačiau jie neslepia, kad juos tik gavę, eina nusiimti nuo kortelės. Situacija tokia, kad kortelėmis atsiskaityti dar daugybėje vietų negalima. Kaimuose reta vieta, kur galima išsigryninti pinigus. Turguje taip pat to nepadarysi. Žmonės apsiperka ne tik prekybos centruose, bet ir mažose parduotuvėse, turguose. Šis įstatymas naudingas tik bankams. Jau dabar jie turi daug ribojimų nusiimant ar įnešant lėšas į sąskaitą. Kas virš – viskas apmokestinta. Po tokių sprendimų nukentės tik pensininkai ir mažas pajamas turintys asmenys. Dar anksti žengti tokį žingsnį“, - įsitikinęs pašnekovas.
Ūkininkas Algimantas Leščinskas sako, kad problemos taip pat nemato. Jis iki šiol atsižvelgė į darbuotojo išreikštą norą, kaip su juo atsiskaityti už atliktus darbus – pervesti atlyginimą į banko sąskaitą ar išmokėti iš kasos.
Darbuotojas Vytas sako, kad jam kiekvienas uždirbtas euras svarbus, o dabar teks per prievartą „maitinti“ bankus.
Šilutiškė Jurgita teigia, kad ji nepasitiki bankais ir daug geriau jaučiasi, kai gauna atlyginimą į rankas.
„Kas mokėjo juodais, tas ir mokės. Šešėlio taip nesumažinsi“, - įsitikinusi Daiva.
Taigi, kiek žmonių – tiek nuomonių.