Taršos mokestis nusitaikė į mažiau uždirbančių pinigines

Mokestis laukia Seimo verdikto

Lapkričio 24 d. pritarta atnaujintam Motorinių transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektui, kuriame atsisakoma šiuo metu galiojančio registracijos mokesčio, bet įvedamas naujas kasmetis mokestis už naudojimą.
Projekto aiškinamajame rašte rašoma, jog dabar nustatyta, kad mokestis mokamas pirmą kartą registruojant transporto priemonę ir keičiantis jos valdytojui. Mokestį moka tų transporto priemonių valdytojai, kurių CO2 išmetimai viršija 130 gramų per kilometrą. Mokesčio tarifai keičiasi kas 10 g/km išmetamo CO2 g/km.

Dyzelinu varomoms transporto priemonėms nustatyti mokesčio tarifai yra du kartus didesni už benzinu varomoms. Dujomis varomoms transporto priemonėms nustatyti mokesčio tarifai yra 10 proc. mažesni už benzinu varomoms.

Šiuo metu minimalus registracijos mokestis siekia 13,5 euro, o maksimalus – 540 eurų. Per metus į valstybės biudžetą surenkama apie 30 mln. eurų.

Aplinkos ministerijos pasiūlymas - šio mokesčio atsisakyti ir vietoje jo įvesti metinį taršos mokestį. Siūloma, kad naująjį mokestį mokėtų tik M1 (iki 8 vietų keleiviams) ir N1 (iki 3,5 tonos kroviniams) klasės transporto priemonių savininkai.

Aiškinamajame rašte išdėstyta, kad kitų klasių transporto priemonės jau yra apmokestintos kitais mokesčiais (vinjetės, mokestis už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių).

Norima ir to, kad neapmokestinamoji CO2 riba kasmet mažėtų po 10 g/km, t. y. 2024 metais pasiektų 120 g/km, 2025 metais – 110 g/km, 2026 metais – 100 g/km. O tai reiškia, kad mokestį pradėtų mokėti vis mažiau taršių automobilių savininkai.

Pats mokestis kasmet šiek tiek didėtų, atsižvelgiant į šalyje fiksuojamą infliaciją – įstatyme yra indeksavimo mechanizmas.

Kaip apskaičiuoti mokestį?

Norint sužinoti automobiliui taikytiną mokestį, reikia jo CO2 kiekį g/km padauginti iš atitinkamo tarifo ir koeficiento. Pavyzdžiui, minimalus mokestis 2023 metais siektų 29,3 euro (131*0,56*0,8 = 58,7/2).

Pažymėtina, kad pirmaisiais ir antraisiais metais po mokesčio įsigaliojimo visiems automobilių savininkams siūloma pritaikyti 50 proc. nuolaidą. Siekiant suteikti gyventojams daugiau laiko priimti sprendimą atsisakyti taršios transporto priemonės ir prisitaikyti prie naujo taršos mokesčio modelio, iki 2024 metų gruodžio 31 dienos numatyta 50 proc. mokesčio lengvata (taikoma tik vienai valdomai transporto priemonei). Šios lengvatos taikymo laikotarpis (2 metai) yra pakankamas taršios transporto priemonės pakeitimui į netaršią ar mažiau taršią.

Maksimalus mokesčio dydis nenustatomas, nes mokama už kiekvieną išmestą CO2 g/km. Tačiau galima suskaičiuoti, kiek 2023 metais mokėtų 251 g/km CO2 išmetančio taršaus automobilio savininkas (251*1,5*2.5 = 941,25/2 = 470,63).

Skaičiuojama, kad vidutinis mokesčio dydis sudarys 138 eurus (su 2023–2024 metais numatyta taikyti lengvata). Pagal kelių pastarųjų metų kelių transporto priemonių registro duomenis, numatoma, kad įsigaliojus projektui, atitinkamai 18 proc. valdytojų nemokės mokesčio, o didžiausia transporto priemonių parko grupė (34 proc.), patenkanti į 131–160 g/km CO2 intervalą, vidutiniškai mokės 82 eurus per metus.

Parko taršos vidurkį viršijančios transporto priemonės, patenkančios į 161-200 g/km CO2 intervalą vidutiniškai mokės 129 eurus per metus. Taršiausių transporto priemonių valdytojai, kurie patenka į 201–250 g/km CO2 intervalą, taikant pereinamojo laikotarpio lengvatą mokėtų vidutiniškai 227 eurus dydžio mokestį. Šio intervalo transporto priemonės sudaro 12 proc. įregistruotų transporto priemonių dalį.

Finansuos Darnaus judumo fondą?

Pačiame taršiausiame segmente (daugiausiai prabangos klasės ar sportui skirtos transporto priemonės) šiuo metu yra 3 proc. įregistruotų transporto priemonių, kurios išmeta daugiau kaip 251 g/km CO2. Šių automobilių valdytojai nuo 2023 metų kasmet mokėtų vidutiniškai 326 eurų dydžio mokestį. Pažymėtina, kad 54 proc. visų mokestį mokančių transporto priemonių valdytojų mokės iki 100 eurų dydžio mokestį per metus, o tarp benzininių transporto priemonių valdytojų net 82 proc. mokės iki 100 eurų dydžio mokestį.

Skaičiuojama, kad priėmus projektą, papildomos pajamos į valstybės biudžetą sieks apie 170 mln. eurų per metus.

Svarstoma, kad panašaus dydžio pajamos turėtų išlikti ir po 2025 metų, nes mokestis paskatins automobilių parko atsinaujinimą. Kartu teikiamame Alternatyviųjų degalų įstatymo projekte siūloma, kad motorinių transporto priemonių taršos mokesčio lėšomis būtų finansuojamas Darnaus judumo fondas. Preliminariais vertinimais, projektui įgyvendinti prireiks 2,5 mln. eurų, o mokesčio administravimui kasmet reikės po 2,3 mln. eurų.
Ką apie mokestį mano Šilutės gyventojai?

„Tai mokestis, nukreiptas į žmones, uždirbančius mažiau, bet kurių yra daugiau. Nuo mokesčio išsisuka turtingieji. Kažkokius mokesčius Vyriausybei reikia kelti, o tų lobistų, kurie kojomis duris varsto, jų judinti nevalia. Juk kas užsako muziką, tas ir dainas dainuoja. Nuo mokesčio tarša nesumažės, nes lengvųjų automobilių parkas nėra pats didžiausias teršėjas. Reikia nepamiršti, kad tas mokestis nebus taikomas sunkvežimiams, autobusams, traukiniams. O jie juk labiausiai teršia“, - įsitikinęs šilutiškis Jonas.

Verslininkas, „Nuoma123“ savininkas Mindaugas Stonkus įsitikinęs, kad toks įstatymas – legalus būdas eilinį kartą tiesiog pavogti pinigus iš žmonių.

Automobilių nuomos paslaugas teikiantis vyras neslepia – jį tokie sprendimai palies net labai, mat bus apmokestintas turimas parkas.

„Eilinį kartą apkraus papildomais mokesčiais. Turėsi pirkti naują mažiau taršų automobilį, kam pinigų nėra,  arba mokėti mokesčius.  Žmonės bus įsprausti į kampą“, - sakė šilutiškis.

Pašnekovas teigė, kad jau dabar dėliojasi savo planus, skaičiuoja. Planuose ir mažiau taršių automobilių pirkimas. Ar kils paslaugų kainos? Anot M. Stonkaus, tai bus aišku, kai bus galutinai aiškios sumos.

„Tų mokesčių ir taip per daug. Galėtų jau šiek tiek pakentėti ir jų neprigalvoti. Kainas kelia, mokesčių prigalvoja naujų... Kažkokios nesąmonės darosi“, - kalbėjo muzikantas Jonas Zalcas.