Kaip genetika reguliuoja brangiausią žmogaus turtą?

Intelekto paveldėjimas

Tėvo intelektas neperduodamas sūnui. Jei tėvas genijus, tai jo sūnus 100 proc. nepaveldės tėvo genų.

1. Idiotizmas taip pat nėra paveldimas. Jei tėvas kretinas, tai nereiškia, kad jo sūnus bus tokiu pat idiotu (sveikinimai ta proga).
2. Tėvo intelektą gali paveldėti tik duktė. Ir tai tik pusę.
3. Paveldėti intelektą vyras gali tik nuo savo motinos, kuri savo ruožtu jį paveldėjo iš savo tėvo.
4. Genijaus dukra bus tik pusiau protinga nei jos tėvas, o štai jos sūnus bus genijus. Jei tėvas bukagalvis, tai jo duktė bus tik pusiau kvailė, nei jos tėvas.
5. Todėl genialių moterų beveik neegzistuoja, kaip ir neegzistuoja šimtaprocentinių moterų-idiočių. Už tai vyrų-genijų ir vyrų-bukagalvių labai daug. Iš čia ir atsiranda nevykėlių alkoholikų, ir vienišų moterų atskiros kartos, o taip pat ir Nobelio premijų lauretai (beveik visi – vyrai).

Išvados vyrams:

1. Norint prognozuoti savo sūnaus protinius gebėjimus, reikia žiūrėti į žmonos tėvą (jei jis profesorius, tai ir tavo sūnus bus toks pat protingas).
2. Duktė gaus tik pusę tėvo išminties. Bet ir tuo pačiu pusę jo kvailumo. Pagal intelektą duktė bus arčiau tėvo. Jos sūnus gaus visus senelio protinius sugebėjimus. Nori protingos giminės pratęsimo – svajok apie dukrą.
3. Vyro protinių gebėjimų ištakos kilę iš jo mamos, o tiksliau - iš senelio.

Išvados moterims:

1. Tavo sūnaus protiniai sugebėjimai yra tiksli tavo tėčio kopija. Ir barti sūnų „tu toks pat kvailas, kaip tavo tėvas“ nėra teisinga.

2. Tavo duktės manieros bus panašios į mamos, tačiau pusė išminties bus jos tėvo. O štai jau jos sūnus bus tavo vyro intelekto kopija. 

Tolstantis ruduo

Manoma, kad ilgėjančio gyvenimo pagrindinė priežastis yra tai, kad pagyvenę žmonės dabar paprasčiausia ilgiau gyvena. Iš tikrųjų tai nėra taip. Svarbiausia, didžiulė ir strateginė žmonijos paiilgėjusio gyvenimo šuolio priežastimi yra ne tai, kad senatvė ilgėja, o tai, kad senatvės vėliau ateina.

Tiems, kurie šiandien sulaukė 40, 50, 55 metų, senatvės pradžia prognozuojama apie 78-80 metų. Tai yra visu ketvirčiu amžiaus vėliau (25 metais), nei mūsų tėvų kartos.

Dar visai neseniai žmogaus gyvenimas turėjo tris pagrindinius periodus: jaunystė, branda ir senatvė. Dabar gi „branda“ ateina apie 50-uosius gyvenimo metus ir reiškia absoliučiai naują, anksčiau neegzistavusį žmogaus gyvenimo etapą.

Ateina naujas gyvenimo etapas

Ką mes žinome apie naują žmogaus gyvenimo etapą?

1. Jis trunka apie trisdešimt metų: nuo 50 iki maždaug 75.
2. Skirtingai, nei manyta anksčiau, fizinės ir intelektualios žmogaus galimybės šiame periode, esant tinkamam požiūriui, nesumažėja, o ir išlieka ne prastesnės, o kai kuriais atvejais dar ir geresnės nei jaunystėje.
3. Tai potencialiai geriausias, kokybiškiausias žmogaus gyvenimo periodas, kuriame susivienija sveikata, jėgos ir patirtis. „Jei jaunystė žinotų, o senatvė, jei galėtų“ – tai daugiau neaktualu. Pagal pastarųjų metų statistinius duomenis, laimingiausias žmogaus periodas gyvenime, jo pikas ir viršūnė yra apie 65-uosius gyvenimo metus.
4. Tie, kuriems dabar jau sukako 55-65 metai, šį periodą gyvena pirmieji žmonijos istorijoje. Anksčiau paprasčiausiai to nebuvo, kadangi žmonės pasendavo anksčiau.
5. Artimiausiais dešimtmečiais žmonės, sulaukę 50-75 metų, taps masiškiausia amžiaus grupe visoje Žemės planetoje.

Kuo gi skiriasi gyvenimas po penkiasdešimties nuo ankstesnės egzistencijos? Nagi tuo, kad dar niekas mūsų nemokino, kaip gyventi po penkiasdešimties!

Ankstesnių patirčių nėra

Kūdikius ruošia artėjančiai vaikystei, vaikystėje moko, kaip reikės elgtis paauglystėje. Paauglystės metu rengiama jaunystei. Na, o jaunystėje žmogus praleidžia begalę valandų ruošdamasis sekančiam gyvenimo etapui – brandai. Ir tik 50-ųjų riba peržengiama neturint nė mažiausios nuovokos apie tai, kuo ir kaip gyventi toliau.

Čia nėra nieko nuostabaus. Iš kur tokios žinios gali atsirasti, jei mūsų tėvų kartai ties šia riba prasidėdavo senatvė? Ir tolimesnio gyvenimo nebuvo numatyta, jis turėjo natūralią pabaigą.

Mes retai suvokiame, kad egzistencijos programa, kurią mes uoliai vykdome keliaudami gyvenimo keliu, iš tikrųjų yra numatyta ankstesnėje kartoje. Būtent ankstesniųjų kartų parašytos knygos, sukurti filmai, nustatyta švietimo sistema. Jie vaikystės bei jaunystės periodu ir formuoja žmogaus gyvenimo suvokimą.

Tačiau ankstesnės kartos neturėjo visiško supratimo apie gyvenimą po penkiasdešimties dėl paprasčiausios priežasties: tokio gyvenimo nebuvo iš esmės. Todėl ir nėra jokios gyvensenos programos, kurią mes galėtume paveldėti.

Nepraleiskite progos dar pagyventi

Pagal visas esamas statistikas, kuriems dabar yra 50-55 metai ar arti šio skaičiaus, senatvė prasidės ne anksčiau aštuoniasdešimties. Tai, žinoma, labai malonu, kai tau padovanoja dvidešimt penkerius metus (!) papildomam aktyviam ir turiningam gyvenimui. Tik štai problema, kad nemokama pasinaudoti tokia dovana. Juk 50-ies metų ribos peržengimas ir susitaikymas su senatve dėl nežinojimo tik padidina riziką prarasti 25-30 metų, kurie gali būti pačiais geriausiais žmogaus gyvenimo metais.

Gyvenime po penkiasdešimties ateina nuostabus momentas, kai yra pakankamai laiko, sveikatos, jėgų, patirties ir laisvės nuo socialinių pareigų. Ir dar iki senatvės visas ketvirtis amžiaus!

Nepraskite šio laiko veltui. Juk vėliau gali tekti gailėtis!

Jei jums šiandien daugiau nei penkiasdešimt, visos galimybių durys atlapotos. Nauji pomėgiai, nauji džiaugsmai ir įspūdžiai, naujos karjeros galimybės, naujos kelionės ir galbūt nauja meilė. Juolab, kad naujų gyvenimo įspūdžių kokybė žymiai viršija viską, kas buvo prieinama geltonsnapėje ir žioploje jaunystėje ar apsunkinta brandos periodo prievolėmis.

Valio!!! Gyventi ir džiaugtis!