Transportavimas upėmis XX a

Krovinių pervežimas vandeniu daugiausiai buvo vykdomas baržomis. Nuo 1946 metų pagrindiniai krovinių srautai keliavo Nemunu. Iš Jurbarko į Kauną ir Klaipėdą keliavo nerūdinės statybinės medžiagos. 1956 metais buvo įkurta Nemuno laivininkystės valdyba prie TSR Ministrų Tarybos. Nerimi ir Nemunu bei kitais vandens keliais daugiausiai transportuotos statybinės medžiagos, trąšos, anglis ir grūdinės kultūros.

1960 metais Nemune pastačius hidroelektrinę, krovinių pervežimas labai stipriai sumažėjo. Tuomet Nemuno atkarpa nuo Kauno iki Kuršių marių pradėta naudoti labiau pramoginiais ir susisiekimo tikslais. Pradėjo plaukioti keleiviniai garlaiviai bei šilumlaiviai „Raketa“

Jei Lietuvos jūrų uostas yra neužšąlantis ir tinkamas naudoti visus metus, tai transportavimas upėmis trunka tik 8.5 mėnesio. Iki 1960 metų Nemunu buvo daugiausiai transportuojama medienos, antroje vietoje pagal kiekį buvo akmens anglis. O kita krovinių dalis sudaryta daugiausiai iš birių produktų.

1981 metais vien plaukti Nemunu buvo paruošti 4 keltai, 18 krovininių laivų, dar 18 keleivinių ir daug įvairių nesavaeigių laivų. Kaip matome, daugiausiai upėmis buvo transportuojamos įvairios statybinės medžiagos ir kitos daug sveriančios prekės, kurių pristatymo laikas nėra skubus.

Upių laivyba šiuo metu yra primiršta. Natūralu, kad stipriai patobulinus sausumos kelių ir geležinkelių tinklą vietinė laivyba prarado savo pranašumą. Bet gali būti, kad situacija šiek tiek pasikeis, nes Vidaus vandens kelių direkcija vykdo projektą, kuriuo siekia išvalyti Nemuno atkarpą nuo Klaipėdos iki Kauno, o vėliau ir nuo Kauno link aukštupio.