Pagėgiai - sparčiai nykstanti savivaldybė

Oficialios statistikos portale skelbiami duomenys teigia, kad 2020 m. pradžioje Pagėgių savivaldybėje (mieste ir kaime) gyveno 7 285 gyventojai,

tuo pačiu metu Rietave 7 260. O štai jau 2021-ųjų pradžioje Pagėgiuose beliko 7 126,

kaip tik tada Rietavas ir tapo didesne savivaldybe, turinčia 7 178 gyventojus. Dar liūdnesnė statistika užklupo liepos mėnesį, kada šiame Mažosios Lietuvos kampelyje tegyveno 6 994, o Žemaitijos turgaviete tituluojamame Rietave – 7 092 žmonės.

Taigi, per pusantrų metų savivaldybė neteko beveik 300 gyventojų. Tai – didžiulis praradimas ir taip mažai gyventojų turinčių savivaldybių.

Meras: tai nieko išskirtinio

Kodėl šis pasienio kraštas tapo viena labiausiai nykstančių vietovių Lietuvoje, teiravomės Pagėgių savivaldybės mero Vaido Bendaravičiaus.

„Manau, Pagėgiai nėra išskirtinė vietovė mūsų šalyje. Daugybėje savivaldybių jaučiamas gyventojų sumažėjimas. Neturiu tokių žinių, kad Pagėgiuose kažkas išskirtinai vyko ar vyksta, dėl ko mažėja gyventojų. O apskritai, priežastys įvairios - išvyksta studentai, mirtys ir t. t. Deja, mirčių skaičiai didesni nei gimimų. Daugiau dėmesio regionams turėtų skirti ir dabartinė konservatorių valdžia, skatinti, kad verslas kurtųsi kaimuose, o ne tik didžiuosiuose miestuose“, - teigė meras liberalas V. Bendaravičius.

Buvęs meras: Pagėgiai ne tik nyksta, bet ir yra naikinami

Kitokią nuomonę išreiškė buvęs meras Kęstas Komskis.

„Būkime realistai, Pagėgiai sparčiai nyksta tikrai ne atsitiktinai. Iš vienos pusės naujų darbo vietų praktiškai nesukuriama, o ką jau kalbėti apie „gerai apmokamas“ vietas. Todėl žmonės čia tiesiog neatsikrausto.

O iš kitos pusės - situacija dar liūdnesnė, nes  panašu, jog mūsų kraštas ne tik nyksta, bet ir yra naikinamas.

Dažnai žmonės renkasi gyventi viename mieste, o dirba kitame. Nes viename infrastruktūra gera, gyvenimas ramesnis ir, žinoma, pigesnis, o kitame geriau apmokamas darbas. Taip iš dalies yra ir pas mus, žmonės gyvena Pagėgiuose, o dirba Šilutėje arba Tauragėje. Bet reikia pripažinti, jog dabar valdžia daro viską, kad tie paskutiniai žmonės išvažiuotų, ir kuo greičiau.

Tik pradėkime vardinti - vandens problema jau daugelį metų nejuda iš mirties taško, iš čiaupo bėga geležis, šilumos tinklai apleisti, žmonės priversti šildymu rūpintis patys net ir gyvendami daugiabučiuose. Puikiai veikusi pradinė mokykla uždaryta, pramogų jaunimui nėra apskritai, žmonės po darbo ar savaitgalio metu neturi nei kur profesionaliai pasportuoti, nei turiningai praleisti laiką. Kiek iečių reikėjo sulaužyti ir įtikinėti, kad baseinas būtų pastatytas, beje, meras ir vicemeras toliau aktyviai aiškina, kad jo nereikia. Ir dar viena tarsi vinis į karstą tapo bokštas pačiame miesto centre, kuriam leidimą statyti išdavė ta pati savivaldybė.

Atsakykite į klausimą, kas šalia to bokšto norės gyventi, pirkti sklypą ar būstą?

Sudėkite visa tai, kas išvardinta, ir turėsite atsakymą, kodėl žmonės išvažiuoja. O pagrindinė priežastis turbūt yra tame, kad savivaldybės vadovai nei vienas,  nei kitas negyvena Pagėgiuose“, - reziumavo buvęs meras.