Ką verta žinoti apie hemoraginį vaskulitą?
Hemoraginis vaskulitas (dar kitaip vadinamas Henoch-Schonlein purpura arba IgA vaskulitu) yra smulkiųjų kraujagyslių uždegimas. Ši liga pasireiškia odos, žarnyno, inkstų ir sąnarių pažeidimais. Dažniausiai hemoraginiu vaskulitu serga vaikai ir paaugliai, tačiau jis gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms. Daugiau apie tokios ligos priežastis, simptomus ir gydymą, papasakosime šiame straipsnyje.
Kas gali sukelti hemoraginį vaskulitą?
Tikslios šios ligos priežastys nėra žinomos. Tačiau ji gali atsirasti tuomet, kai imuninė organizmo sistema pernelyg stipriai reaguoja į kokį nors veiksnį. Maždaug pusė hemoraginio vaskulito atvejų pasitaiko po viršutinių kvėpavimo takų infekcijų. Rečiau šią ligą gali sukelti kitos virusinės ar bakterinės infekcijos, vaistai, skiepai, vabzdžių įgėlimai, chemikalai ar šaltis. Hemoraginiam vaskulitui būdingas sezoniškumas. Didžiausias sergamumas juo stebimas rudenį ir pavasarį, kuomet imuninė sistema paprastai ir būna labiausiai nusilpusi.
Kokie šios ligos požymiai ir simptomai?
Dažniausias hemoraginio vaskulito požymis, atsirandantis 95–100 proc. sergančiųjų, yra odos bėrimas, kitaip vadinamas purpura. Tai didesnio nei 3 mm skersmens raudonos, vėliau purpurinės dėmės odoje. Dažniausiai šiuos bėrimus galima pastebėti ant blauzdų ar sėdmenų. Daugiau nei pusei ligonių pasireiškia pilvo skausmas. Didžioji dalis jų taip pat skundžiasi sąnarių, ypač kelių ir kulkšnių, skausmais, artritu. Maždaug pusei sergančiųjų pasireiškia inkstų pažeidimo simptomai.
Odos pakitimai – ne tik dažniausias, bet ir paprastai pirmasis ar vienintelis hemoraginio vaskulito požymis. Iš pradžių odoje pasirodo raudonos dėmelės arba dilgėlinę primenantis bėrimas. Jam didėjant, atsiranda anksčiau minėtoji purpura. Bėrimų spalva iš raudonos į purpurinę paprastai pasikeičia maždaug per dešimt dienų. Vėliau jie įgauna rusvą atspalvį.
Sąnarių skausmas arba artritas dažniausiai būna trumpalaikis ir migruojantis. Virškinamojo trakto pažeidimai gali pasireikšti pykinimu, vėmimu, pilvo skausmu, taip pat praeinančiu žarnų nepraeinamumu. Inkstų pažeidimas paprastai atsiranda praėjus keturioms savaitėms nuo ligos pradžios. Jam būdingas kraujas ir (arba) baltymas šlapime. Tik labai retai toks pažeidimas progresuoja iki lėtinio inkstų funkcijos nepakankamumo.
Kaip gydomas hemoraginis vaskulitas?
Hemoraginiu vaskulitu sergantiems pacientams būtina ramybė ir poilsis, taip pat svarbu gerti pakankamai skysčių. Gydymas priklauso nuo ligą sukėlusios priežasties, kurią pirmiausia ir siekiama pašalinti. Tai gali apimti alergiją galėjusių sukelti vaistų vartojimo nutraukimą, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos gydymą antibiotikais, sąnarių ir pilvo skausmo malšinimą paracetamoliu ar nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenu. Jeigu pilvo skausmas yra stiprus ir nustatomas inkstų pažeidimas, skiriami gliukokortikoidai. Esant sunkiai būklei, pacientas guldomas į ligoninę.
Kaip ir bet kurios kitos ligos atveju, geriau kuo anksčiau pastebėti hemoraginio vaskulito požymius ir kreiptis į specialistus, kurie suteiktų profesionalią pagalbą. Taigi jeigu jūsų vaikui pasireiškė įtartini simptomai, nedelskite ir užsiregistruokite vizitui klinikoje. Gydytojai reumatologai gali padėti išspręsti šią problemą. Patikimą ir rūpestingą specialistą galite išsirinkti paspaudę ant šios nuorodos https://anteja.lt/gydytojai-specialistai/vaiku-reumatologai.