Teismas išteisino smurtu apkaltintą judėjimo negalią turintį vyrą

Vyras buvo apkaltintas, kad šių metų pavasarį namo bendro naudojimo koridoriuje tyčia sudavė metaliniu laužtuvu kitam vyrui į kairę ranką ir veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą smakre, nežymiai sutrikdžiusį sveikatą.

Šilutiškis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad teisme prasidėjus jo ir žmonos skyrybų procesui, jis buvo išsinuomojęs sodybą, kurią jos savininkams pardavus, nutarė grįžti gyventi į bendrą su sutuoktine butą. Sutuoktinė, išgirdusi šią žinią, pasakė, kad jis negrįžtų, nes ši jo nelaukia ir neįsileis į butą. Jis pasisamdė transporto priemonę, kuria parsivežė savo daiktus. Grįžus, neįgaliojo vežimėliu privažiavus prie savo buto durų, žmona iš vidaus užrakino durų spynas. Jis kelis kartus beldė, trenkė į duris, garsiai šaukė, bet į butą įleistas nebuvo.

Tuomet paskambino į policiją ir išsikvietė pareigūnus. Taip pat iš savo automobilio pasiėmė metalinį laužtuvą. Sugrįžęs prie savo buto durų, pamatė ateinančius žmonos seserį ir šios sutuoktinį A. J. Sutuoktinei į butą įleidus seserį ir policijos pareigūnę, vyras, neįgaliojo vežimėliu privažiavęs prie buto durų, į jas keletą kartų sudavė laužtuvu, sakydamas, kad jas išlauš. A. J., sakydamas, kad neleis laužti buto durų, nutvėrė jį už rankos, apsuko neįgaliojo vežimėlį ir kibo jam į krūtinę, abiem rankomis griebė už laužtuvo.

Ikiteisminiame tyrime nukentėjusiuoju pripažintas A. J. paaiškino, kad sutuoktinės seseriai paprašius, jie nuvyko pas ją. Sutuoktinei įėjus į butą, jis liko laiptinės koridoriuje. Neįgaliojo vežimėliu judantis vyras, nieko nelaukęs, trenkė jam metaliniu laužtuvu. A. J., pamatęs jo rankose iškeltą laužtuvą, abiem rankom griebė už jo. Kadangi vyras nenorėjo jo paleisti, besigrumiant vos neišvertė jo iš minėto vežimėlio, tačiau laužtuvą iš rankų išplėšė. Jam kliuvo į alkūnę ir barzdą, dėl ko skaudėjo, o smakras buvo mėlynas.

Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, patikėjo kaltinamojo parodymais, kuriuos patvirtina liudytojų parodymai bei policijos pareigūnų tarnybinių kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai, nes jie atitinka objektyvią bylos tiesą. O nukentėjusiojo A. J. ir liudytojų - jo sutuoktinės bei kaltinamojo sutuoktinės parodymus vertino kritiškai, kadangi šie asmenys nėra objektyvūs ir yra įtemptuose konfliktiniuose santykiuose su kaltinamuoju, be to, nukentėjusiojo parodymus teismas įvertino kaip prieštaringus ir abejones keliančius kaltinamojo parodymams dėl veiksmų pradžios, eigos ir pabaigos, kurių nepavyko pašalinti procesinėmis priemonėmis.

Teismas kilusias abejones aiškino kaltinamojo naudai, ir konstatavo, kad esant tokiai situacijai, šilutiškis dėl kaltinimo sukėlus A. J. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdžius sveikatą, išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Be to, teismas paliko nenagrinėtais nukentėjusiojo pareikštą ieškinį dėl jam nusikalstamais veiksmais padarytos 1 000 Eur neturtinės žalos bei Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas, nurodydamas, kad civiliniai ieškovai turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Šį nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Klaipėdos apygardos teismui.