Kodėl lietuviai Baltijos šalyse uždirba mažiausiai?

Dalis pramonės sektoriuje dirbančių lietuvių dirba už minimalų 300 eurų siekiantį atlygį. Estijoje jis 90 eurų didesnis ir čia tik kalbant apie miminalią algą. Naujausi tyrimai rodo, kad vidutinis esto atlyginimas už lietuvio yra didesnis trečdaliu, arba net 270 eurų.

Vidutinis latvis uždirba 20 eurų daugiau nei lietuvis. Ekonomikos ekspertai sako, kad didžiausią įtaką tam turi Estijos vyriausybės sugebėjimas pritraukti daugiau užsienio investicijų.

„Nordea“ nuotr./Žygimantas Mauricas

„Estijoje yra žymiai daugiau užsienio kapitalo įmonių – Švedijos, Suomijos, kurios nemoka atlyginimų vokeliuose. Antras dalykas – jie moka didesnį darbo užmokestį“, – sakė ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Be to, estams labai padeda Suomijos kaimynystė, mat suomiai ieško pigesnių estų darbuotojų.

„Darbo rinka Suomijoje su aukštais atlyginimais yra žymiai arčiau estų nei lietuvių. Kitaip tariant, gyvendamas Estijoje tu gali dirbti Suomijoje. Ir dėl to tau nebūtina emigruoti“, – pastebėjo Laisvosios rinkos instituto vadovas Žilvinas Šilėnas.

Finansų ekspertai teigia, kad algų dydžiui didelės įtakos turi nedarbo lygis. Lietuvoje verslininkai gali sau leisti nekelti algų nesibaimindami, kad darbuotojas išeis į kitą įmonę. Estijoje darbdaviai su darbuotojais privalo skaitytis labiau.

Nuotr. iš asmeninio archyvo/Žilvinas Šilėnas

„Ten darbdaviai, norėdami pritraukti darbuotojų arba išlaikyti kolektyvą, privalo pasiūlyti kažką geriau. Šiuo atveju Estijoje algų klausimas yra geresnėje padėtyje“, – kalbėjo „Synergy Finance“ fondų valdytojas Lukas Macijauskas.

Tačiau algų statistikoje lietuvius aplenkė ne tik estai, bet ir latviai. Dar visai neseniai kaimynai atsilikdavo nuo lietuvių daugeliu ekonominių rodiklių. O dabar kaimynus lenkiame net skolomis. Tyrimai rodo, kad lietuviai yra ir labiausiai prasiskolinę Baltijos šalyse: valstybės skola vienam gyventojui Lietuvoje siekė 4851 eurą, Latvijoje – 4834 eurus, o Estijoje – 1533 eurus.

Ekonomistai tvirtina, kad dėl to turėtų prisiimti kaltę verslininkai, ypač eksportuojantys į užsienį.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Gitanas Nausėda

„Tuo metu mūsų verslininkai įnirtingai stumdėsi pečiais su užsienio konkurentais. Jie stengėsi dirbtinai pristabdyti sąnaudų didėjimą, atlyginimų augimą – tam, kad būtų konkurencingi užsienio rinkose.

Štai kodėl 2010-2012 metais atlyginimai Lietuvoje augo gerokai lėčiau nei Latvijoje ar Estijoje“, – sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Kol Vyriausybė stebėdama ekonomikos kilimą nesiėmė veiksmų didinti minimalią algą, pakėlus ją 150 litų verslininkai į tai net nesureagavo.

„Vadinasi dirbtinis minimalios mėnesio algos stabdymas taip pat turėjo įtakos lėtesniam vidutinio darbo užmokesčio augimui Lietuvoje palyginus su Latvija ir Estija", – sakė G.Nausėda.

Vis dėlto, anot L.Macijausko, brangiau gyventi Latvijoje ir Estijoje: „Tų pačių paslaugų, tokių kaip restoranai ir taksi, kainos tarp Lietuvos ir Latvijos mažiau skiriasi. Tačiau tarp mūsų ir Estijos – jau ženklus skirtumas. Bendras kainų lygis net penktadaliu didesnis Estijoje nei Lietuvoje".

Ekonomistai teigia, kad lietuvių algos iš tikrųjų yra didesnės. Tik bendroje statistikoje tai neatsispindi.

„Lietuvoje, palyginus su kitomis Baltijos šalimis, labiau paplitusi šešėlinė ekonomika. Ypač kalbant apie darbo užmokestį vokeliuose. Įvairiais skaičiavimais Lietuvoje iki 30 proc. darbo užmokesčio yra neapskaitoma. Jeigu jį pridėtume prie oficialių skaičių pasivytume Estiją", – pastebėjo Ž.Mauricas.

Visi ekonomistai tvirtina, kad Vyriausybė turėtų siekti į Lietuvą pritraukti daugiau investicijų. Kol kas užsienio šalys į Lietuvą investuoja mažiau: mūsų šalis sulaukė 11,8 mlrd. eurų, kai tuo metu Estija pernai gavo net 15,8 mlrd. eurų užsienio investicijų.

Vyriausybė taip pat kuria verslui geras sąlygas, o šis moka didesnius atlyginimus žmonėms. Dėl to visi ekonomikos ekspertai sutaria, kad Lietuvos valdžiai iki Estijos dar labai toli. Estų dabartinį lygį greičiausiai pavysime tik po kelerių metų.