Pagėgių komunaliniame ūkyje verda chaosas – už šildymą mokėsime dvigubai daugiau nei kaimynai!

„Kiek kils kaina, dabar negaliu atsakyti. Atsiųskite klausimus raštu. Buhalterė paskaičiuos tiksliai. Dabar ji atostogauja“, - tada sakė V. Stanišauskas.

O brangimo priežastis įvardino taip: „Neturime kitos išeities, kaip didinti tiekiamos šilumos kainą. Šiais metais elektros energija brango beveik 100 proc., malkinės medienos kaina šoktelėjo daugiau kaip 100 proc., o kuro  kaina padidėjo 37 proc. Nuo Naujųjų metų didėja minimalus darbo užmokestis“, - teisinosi V. Stanišauskas.

Kiek kainuos šiluma?

Šį kartą „Šilokarčemai“ susisiekus su Tamsta V. Stanišausku, šilumos kainos paslapties šydas prasiskleidė. Laikinai pareigas einantis įstaigos direktorius patikino, kad iki šiol 7,67 ct/kWh kainavęs šildymas dabar bus bene trečdaliu brangesnis - 10,14 ct/kWh. Tad standartiniame bute gyvenantis pagėgiškis, už šildymą mokėjęs apie 96 Eur, dabar už panašų suvartotos šilumos kiekį mokės apie 127 Eur.

Tokia šilumos kaina Pagėgiuose yra kur kas didesnė nei kaimyninėse Šilutės bei Tauragės savivaldybėse.

Šilutiškiai už 1 kWh moka 6,50 ct, o tauragiškiai - viso labo 4,50 ct. Tai reiškia, kad už standartinio buto šildymą  Šilutėje sumokama apie 81 Eur, o Tauragėje dvigubai mažiau nei Pagėgiuose – apie 56 Eur per mėnesį.

Kainų pasiutpolkę lemia chaosas Pagėgių komunaliniame ūkyje?

Kodėl taip atsitiko, jog už šildymą mokame kur kas daugiau nei kaimynai? Nuomonės pasiteiravome pas buvusį Pagėgių savivaldybės merą Kęstą Komskį, kurio valdančiųjų motyvai neįtikina.

„Ar mes kalbėsime apie vandens tiekimą, ar šilumos, situacija visur tokia pati – chaosas, kurio niekas nemėgina suvaldyti. Jei konkrečiai apie šilumą, mane stebina brangimo motyvai, kuriuos bando pasakyti kainą kelianti valdžia. Juk šildymas daugiausia kilo tose savivaldybėse, kurios didžiąją dalį kuro naudoja gamtines dujas, o Pagėgiai kūrena malkomis, kurios, žinoma, nėra pats brangiausias pasirinkimas. Kiti motyvai, jog kilo darbo užmokestis, elektros energijos ir degalų kainos, atrodo juokingai. Nepamirškime, kad šie dalykai visoje Lietuvoje kilo, ne tik Pagėgiuose, o kažkodėl už šildymą mokame dvigubai daugiau nei kai kurie kaimynai“, - stebėjosi K. Komskis

Pasidomėjus, kas tos tikrosios priežastys ir ką reikėtų daryti, politikas patvirtino, jog kainos tikrai galėtų būti mažesnės.

„Tikrosios priežastys yra tai, jog niekas nenori nė piršto pajudinti, kad situacija normalizuotųsi, kitaip tariant, reikia tiesiog dirbti. O pradėti nuo paprastų logiškų darbų – pavyzdžiui, komunalininkam ūkiui perduoti mokyklos, savivaldybės, papildomo ugdymo mokyklos ir kitų įstaigų šildymo tiekimą. Juk nenormalu, kad kiekvienoje tokioje įstaigoje reikia samdyti atskirus kūrikus, taip pat kiekvienas atskiras katilas reikalauja ir atskiro aptarnavimo, kuris irgi ne už ačiū. Kiti darbai - daugiabučių vidaus šildymo sistemų subalansavimas, įrengus kiekvieno šildymo prietaiso individualų reguliavimą ir apskaitą. Vien šios priemonės kiekviename daugiabutyje padėtų sutaupyti iki 20 proc. šilumos, o žmonės galėtų patys reguliuoti laipsnius pagal poreikį ir piniginę. Taip pat ir ne paskutinėje vietoje pačios kūrenimo žaliavos pirkimas, kuris irgi vyksta chaotiškai. Visa tai, ką išvardinau, nereikalauja didelių investicijų, o galutinę kainą pagėgiškiams sumažintų iki 30 ar 40 proc. Vėliau būtų galima kalbėti ir apie renovaciją, katilinės modernizaciją, vandens pašildymo paslaugos tiekimą ir t. t. Reziumuojant, pats pirmas darbas yra pakeisti vadovus, kurie absoliučiai nieko nesupranta apie komunalinį ūkį ir tingi dirbti, tada kažkas ir pajudės“, - tiesiai šviesiai pasakė buvęs meras K. Komskis.