Pagėgiuose komunizmas sugrįžta: valdžia nori nacionalizuoti savo kritiko K. Komskio turtą
Dar 1990 metais Lietuva paskelbė nepriklausomybę nuo komunizmo nuolat siekusios Sovietų sąjungos, tačiau sprendžiant iš naujausių Pagėgių valdžios ketinimų panašu, kad sovietinis kvapas iš vadų minčių nė kiek neišgaravo.
Draugo Stalino įkvėptas masinis privataus turto nacionalizavimo vajus naujai atgimsta Pagėgių savivaldybės taryboje. Čia naujojo socializmo kūrėjai draugas Bendaravičius, draugas Kuturys, draugas Špečkauskas ir kiti surietė šviesaus komunizmo link vedantį sprendimą - visuomenės poreikiams paimti privačią aikštelę. Savaime suprantama - tokias idėjas realizuoti geriausia ant politinių oponentų „kailio“, o ypač ant tų, kurie nuolat žeria kritiką valdžiai, kitaip tariant, turtą reikia atimti iš Kęsto Komskio.
Buvęs meras nuolat aktyviai oponuoja dėl įvairios Pagėgių valdžios veiklos ir ne veiklos. K. Komskiui vis kliūva srutomis pavirtęs vanduo, bėgantis iš gyventojų čiaupų, aukštos šildymo sąskaitos pagėgiškiams, „Karinė paslaptis“ miesto centre, dėl kurios net surengė parašų rinkimo kampaniją ir t. t. Tad nenuostabu, kodėl privataus turto nacionalizavimas Pagėgiuose pradėtas nuo K. Komskio įmonės „Rembuta“ nuosavybės.
Minimas turtas yra Vilniaus gatvėje, prie pat parduotuvės „Norfa“. Bandoma „visuomenės poreikiams“ paimti čia esančią aikštelę. Tiesa, žemę po aikštele daug metų įmonė nuomojama iš valstybės, tačiau pagrindinis turtas – asfaltas – yra privati „Rembutos“ nuosavybė.
Valdantieji savo planus nacionalizuoti K. Komskio valdomą turtą grindžia ypatingu aikštelės poreikiu A. Mackaus vardu pavadintai gimnazijai. Kitaip tariant, nuo 1935 m. (87 metus) stovinčiam mokyklos pastatui, valdžios nuomone, būtent dabar prireikė aikštelės kitoje kelio pusėje, nes neva nėra kur kitur paleisti į mokslus autobusais atvykstančių vaikų.
Draugas Špečkausko argumentai: „kebabinė“ ir vaikų maršas
Neoficialiomis „Šilokarčemos“ žiniomis, vienas pagrindinių šios socialistinės idėjos autorių yra asfaltavimo skandaluose linksniuojamas Tarybos narys, liberalas Remigijus Špečkauskas. Susisiekus su politiku, šis neslėpė, kad kitos vietos net neieškota.
„Idėja kilo tada, kai tas, kuris nuomoja aikštelę, pareiškė, kad nebeleis statyti mokyklinių autobusiukų, neleis čia paleisti vaikų. Kai užsidarys Natkiškių ir Stoniškių mokyklos, kai jos liks tik pradinėmis, ta problema bus dar didesnė. Dalis aikštelės bus paimta visuomenės poreikiams. Ten niekas nesikeis. Nebent bus pastatyta stoginė, kur mokiniai galės laukti autobuso“, - kalbėjo R. Špečkauskas.
Pasak jo, kitos vietos, kur būtų galima vaikus paleisti, neieškota.
„Ten vaikai marširuoja. Netoli kebabinė. Ta aikštelė šalia, o ieškoti už kelių šimtų metrų kitos vietos - juokinga. Ja juk galės visi naudotis. Juk paimama visuomenės poreikiams“, - dėstė pašnekovas.
Draugas Kuturys teigia, jog čia jokios politikos nėra
Portalui Respublika.lt Pagėgių savivaldybės vicemeras patvirtino, jog yra teikiamas toks sprendimo projektas savivaldos tarybai. E. Kuturys ginasi, kad jokios politikos čia nėra, ir teigia, jog kitoje kelio pusėje yra A. Mackaus gimnazija, į kurią plūs mokiniai iš uždaromų mokyklų kaimuose.
Taip pat E. Kuturys teigė, jog jau šiuo metu gimnazija turi 10 autobusiukų, ir tikėtina, kad jų gali dar daugėti, todėl turėtų nebeužtekti teritorijos.
„Aišku, čia bus ilgas procesas, gali paaiškėti, jog reikės rinktis kitą teritoriją, nors mes (savivaldybė, - red. pastaba) nematome kitos vietos“, - samprotavo vicemeras.
Valstybinės žemės naudojimo įstatymai palankūs K. Komskiui
Nors komunistinių idėjų įkvėpti nuožmieji Pagėgių valdininkai atkakliai nori atimti turtą iš savo kritiko K. Komskio, atrodo, Lietuvos įstatymai nėra ypač palankūs socialistiniams vėjo gūsiams. Portalui Respublika.lt susisiekus su Nacionalinės žemės tarnybos Pagėgių skyriaus vyresniąja specialiste Roma Kantminiene, buvo patikinta, kad pretenzijas į valstybinę žemę pagal pirmumą turi būtent K. Komskio vadovaujama įmonė „Rembuta“, o ne Savivaldybės administracija.
Specialistė teigė, kad statinio savininkas gali išsipirkti žemę. Kadangi statinys turi savo suformuotą sklypą, tai savininkas arba nuomoja, arba perka. Kam statinys pernuomotas - nesvarbu. O kol žemės nenupirko - ji priklauso valstybei.
Tad dabar nuomojasi, o vėliau, jeigu parašys prašymą, - galės pirkti. Tačiau kol kas Savivaldybė negali paimti šios žemės, nes nuomotojas turi pirmumo teisę, tvirtino specialistė.
Kęstas Komskis: ne tokių mačiau, manęs užčiaupti nepavyks
Susisiekus su įmonės „Rembuta“ savininku, politiku K. Komskiu, šis patvirtino, kad tokie Savivaldybės valdančiųjų užmojai jo nė kiek nestebina.
„Ištisus metus Savivaldybės valdžia ieško būdų, kaip susidoroti su manimi, man tai nieko naujo. Prieš metus buvo bandoma atimti iš manęs Tarybos nario mandatą, nuolat esu skundžiamas įvairioms tarnyboms ir panašiai. Tiesa, nieko vis nepeša. O dabar vėl naujas etapas - bandoma nacionalizuoti mano įmonės turtą. Visos šios akcijos yra už mano nuolatinę kritiką. Galiu pasakyti tiek – ne tokių mačiau, patikėkite, manęs užčiaupti nepavyks. Jei tiek energijos skirtų ne planams, kaip susidoroti su manimi, o krašto bėdoms tvarkyti, tai gal ir vanduo vietoj srutų iš gyventojų čiaupų pradėtų tekėti, karinių paslapčių miesto centre nebūtų ir taip toliau“, - atkirto buvęs meras.
Paklaustas, kodėl nusprendė neleisti mokinių išlaipinti jo administruojamoje aikštelėje, verslininkas pareiškė, kad valdžia šneka visiškus „vėjus“.
„Tai visiški vėjai. Autobusiukai ir taip nepaleidinėja vaikų toje aikštelėje, visada mokiniai paleidžiami mokyklos kieme. Tai kaip aš galiu aiškinti, jog daugiau nebus galima paleisti vaikų aikštelėje, jei jie ir taip ten nepaleidinėjami? Nenustebsiu, jei ponas Špečkauskas vieną dieną pareikš, kad reikia iš manęs namą atimti visuomenės poreikiams, nes aš neleidžiu nusileisti kokiam nors malūnsparniui pas mane kieme. Man sunku komentuoti apie žmonių pasakymus, kurie turi tiesioginį ryšį su kitomis galaktikomis.
Tiesa, kažkada buvo kalba apie tai, jog planuoju toje aikštelėje statyti automobilių plovyklą, todėl aikštelės plotas automobiliams statyti gali sumažėti ir reikėtų pasirūpinti papildoma vieta mokyklos darbuotojų transportui. Tačiau tai niekaip neliečia mokinių. Ir, beje, nesu priėmęs jokio konkretaus sprendimo dėl auto plovyklos. Tad tokie valdžios motyvai yra gryni kliedesiai“, - teigė K. Komskis
Ar yra vietos kitur?
Akivaizdu, jog nacionalizavimo idėjomis alsuojanti Pagėgių valdžia teigia, jog 87 metus skaičiuojančiam mokyklos pastatui dabar žūtbūt prireikė K. Komskio aikštelės, ir būtent tos, nes jokios kitos vietos tiesiog nėra.
Dabar tenka priminti, jog 2020 metų birželio 19 dienos publikacijoje liberalai.lt svetainėje draugas Bendaravičius minėjo: „Sutvarkytų žemės sklypų išties turime nemažai. Jų yra ne tik pačiuose Pagėgiuose, bet ir aplinkiniuose kaimuose - ten niekas nevyksta, žolė auga, o būtų galima žemę tikrai įdarbinti", - teigė V. Bendaravičius.
Straipsnio komentarai
kuo daugiau sukaupta visokiais būdais, tuo didesnis visuomenės pavydo jausmas...
Dabar klykia, kad jį skriaudžia. O kiek jis nuskriaudė žmonių?
Gimnazijai reikia tos aikštelės, surinkti gyventojų, visuomeninių organizacijų, švietimo bendruomenės parašus, ir įstatymo numatyta tvarka, paimti visuomenės poreikiams. O NIEKAS tegul eina griovių valyti, pavasaris užnešti.