Šilutė turės dar dvi ambasadores

Nijolė Šukaitytė-Černiauskienė iki antros klasės mokėsi Rusnėje. Baigė Šilutės 1-ąją gimnaziją. Studijavo choreografiją Klaipėdoje, tuometėje konservatorijoje, dabartinėje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Įgijo pedagogės-baletmeisterės išsilavinimą, suteiktas magistro laipsnis. Dirbo Kauno ir Jonavos miestuose, vadovavo įvairiems šokių kolektyvams. Jonavos meno mokykloje dirbo choreografijos mokytoja.

Su savo suburtais kolektyvais aktyviai dalyvavo Lietuvos kultūriniame gyvenime. Ruošė juos įvairiems festivaliams, koncertams, šokių ir dainų šventėms, išvykoms į užsienio koncertinius renginius bei konkursus.

1998 m. Nijolė išvyko į JAV, Čikagą. Nuo 2000 m. dirba Ballet and Art academy klasikinio šokio pedagoge, nuo 2011 m. – Gedimino lituanistinės mokyklos choreografė. 2012 m. įkurtas lietuvių tautinių šokių kolektyvas „RUSNĖ“, su kuriuo kasmet choreografė paruošia keletą koncertų lietuvių ir Amerikos bendruomenėms. Dalyvauja visuose vykstančiuose lietuviškuose renginiuose, koncertuose bei supažindina JAV visuomenę su lietuvių tautos kultūra. Nijolė aktyviai dalyvauja labdaros renginiuose ir „Vilties aitvarai“ programose, skirtose pagalbai Lietuvos vaikams.

Šiuo metu aktyviai ruošiasi šokių kolektyvo dešimtmečio koncertui „Yra toks kraštas Lietuvoje“. Šis renginys bus skirtas pamario kraštui.

Koncerto pradžia numatoma 2022 m. gegužės 7 d. Pasaulio lietuvių šokių šventėje, o liepos 1-3 d. Filadelfijoje.

Jungiamoji juosta tarp Šilutės ir Beverštedto

Kita pasiūlyta asmenybė - Ruth Hoffmann. Ji gimė 1940 m. sausio 21 d. Katyčiuose, trijų vaikų šeimoje.

1959 m. sausio 5 dieną, būdama 11 klasės mokinė, su mama išvažiavo į Bremenhafeną. Ten jų laukė tėvas, paleistas iš anglų nelaisvės. Išvažiuodama iš Lietuvos Rūta buvo tvirtai nusprendusi, kad pasimatys su tėvu, išmoks kalbą, įgis specialybę ir grįš į Lietuvą. Bet Dievas jai buvo paruošęs kitą kelią.

1963 metais ištekėjo, įgijo medicinos seselės specialybę, susilaukė dviejų sūnų ir dukros, bet meilė Lietuvai, pamario kraštui niekur nedingo.

Pirmasis apsilankymas Lietuvoje ir susitikimas su giminėmis įvyko 1978 m. Vilniuje. Pagal tuometinius reikalavimus į savo gimtuosius Katyčius atvažiuoti negalėjo. Po sienų griūties praėjus dviem savaitėms, Rūta su vyru nuosavu mikroautobusiuku pradėjo lankytis Usėnuose ir Katyčiuose – vežė labdaros siuntas.

Prieš 20 metų susipažinusi su Traute Moizer, kuri buvo Beverštedto bendrijos pirmininkė, apsilankymai pamario krašte padažnėjo, o kartu išsiplėtė lankomųjų ratas. 2016 m. bendrijai pradėjo vadovauti Ūdo Lade. Per tiek metų suorganizuota daug kelionių į Vokietiją pamario krašto žmonėms, Rusnės ir Katyčių mokyklų vaikams, sulaukėme daug svečių iš Beverštedto ir aplinkinių miestų.

Ir visus šiuos metus jungiamoji juosta tarp Šilutės ir Beverštedto yra Rūta Peteraitytė-Hofman. Susitikimų metu ji yra mūsų vertėja, patarėja, vienytoja. Visada geros nuotaikos, puikaus humoro jausmo, begalinės kantrybės, kupina gerumo. Kiekvieno apsilankymo Lietuvoje su Beverštedto bendrijos nariais metu ji pabrėždavo: „Pažiūrėkite, koks gražus Lietuvos dangus, niekur tokio nėra!“

Pamario krašte ji vadinama lietuviškąja Rūta, o jos septyni vaikaičiai ir du provaikaičiai žino, kuriame pasaulio krašte yra Lietuva ir jos mylimi Katyčiai.