Vietoj vandentvarkos darbų – „auksinis“ mero fondas iš mūsų pinigų
Praėjusiame Tarybos posėdyje buvo patvirtintas 13,4 mln. eurų viršijantis Pagėgių savivaldybės biudžetas. Daugiau nei 4,5 milijono skirta iš bendro valstybės biudžeto, kitos pajamos ir ES lėšos sudarė per 900 tūkst., beveik milijonas papildomų pajamų ir, žinoma, „liūto dalis“, siekusi beveik 7 milijonus, tiesiogiai iš Pagėgių mokesčių mokėtojų pinigų.
Šių metų biudžete numatyta kelti daugelio biudžetinių darbuotojų atlyginimus, didelis finansavimas skiriamas sportui, turizmui ir kitoms funkcijoms. Tačiau įdomu yra tai, jog biudžetas patvirtintas tik 11 mėnesių iš 12, o kaip bus gyvenama likusį mėnesį, nėra tiksliai žinoma.
Šis niuansas kelia teisinių abejonių opozicijai. Taip pat nenumatoma pinigų skirti ir vienam didžiausių gyventojų skaudulių – srutomis virtusiam vandeniui gerinti.
Pinigų yra: mero fondas auksu tviska
Finansavimo taip pat neskirta ir kitiems svarbiems skauduliams – kardinaliam savivaldybės šildymo sistemos reorganizavimui, tik maža lėšų dalis teks NVO sektoriui, nepaisant Lietuvos Respublikos strateginiuose dokumentuose įtvirtintos valios, jog dalį viešųjų funkcijų gali atlikti ir bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos bei panašūs subjektai.
Tačiau kai kam pinigų tikrai yra! Pagėgių savivaldybės mero fondas didinamas iki 19 000 eurų! Šių lėšų paskirtis neretai įvardijama liaudiškai tariant „prauliavoti“. Malonieji užsienio valstybių delegacijų, svečių ir juos lydinčių asmenų priėmimai, užsienyje rengiami priėmimai, atminimo dovanėlės, prabangieji suvenyrai, gražiausios gėlės, įvairiausių švenčių bei apdovanojimų finansavimas, didingieji mero sveikinimai ir t. t., ir t. t. Tai tik dalis mero fondo maloniųjų funkcijų, kurioms skirtas rekordinis finansavimas.
Tokios mažos savivaldybės, kaip Pagėgių, kuri nelabai suskaičiuoja 7 000 gyventojų, merui yra tikras „aukso puodas“. Štai šiek tiek didesnės Kalvarijos savivaldybės merui užtenka 5 000 eurų, beveik 40 tūkstančių gyventojų turinčios kaimyninės Tauragės rajono savivaldybės mero fondas – 8 100 eurų. Tamsta V. Bendaravičius laisvai gali lygiuotis su trečio pagal dydį miesto Lietuvoje vadovu V. Grubliausku, kurio fondas vos didesnis – 23 000 eurų.
Klaipėda jau ne vienerius metus bendradarbiauja ir susitikinėja su tokiais miestais kaip Karlskrona (Švedija), Kudži (Japonija), Kotka (Suomija), Odesa (Ukraina), Čingdao (Kinija). Klaipėdos miestai–partneriai taip pat yra Gdynė (Lenkija), Zasnicas, Manheimas ir Liubekas (Vokietija), Liepoja (Latvija), Debrecenas (Vengrija), Kaliningradas, Šiaurės Tainsaidas (JK), Klivlendas (JAV) ir kiti. Natūralu, kad turint tokius svečius, Lietuvos vienintelis uostamiestis negali pasikuklinti.
Kokias delegacijas sutiks ir priėmimus darys vienos mažiausių savivaldybių Lietuvoje meras V. Bendaravičius, biudžeto projekte nenurodyta. Tačiau iš numatytų išlaidų galime spręsti, kad ruošiamasi rimtai. Tad galime tik paspėlioti – tai bus megapolių merai, valstybių lyderiai, pasaulinių organizacijų vadovai...
O gal meras tiesiog paskaičiavo, kad vietoj sutvarkytų vandentiekio tinklų per būsimus rinkimus žymiai daugiau balsų atneš rimtas „baliukas“ ir šakočiai rinkėjams?