Pavojus smulkiajam verslui – chaosas dėl naujų kasos aparatų

Vykusiame Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos posėdyje dalyvauti buvo pakviesti VMI, Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų atstovai, kurie turėjo įnešti daugiau aiškumo apie planuojamus kasos aparatų pakeitimus. Pagrindinis įgyvendinamo projekto siekis būtų, kad visi kasos aparatai teiktų informaciją apie pardavimus VMI. Tam šiuo metu yra kuriamas išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemis i.EKA. Projekto įgyvendinimo vertė - daugiau kaip 3 mln. eurų.

Justina Gafurova, „Respublika.lt“ žurnalistė, puikiai nupiešė tai, kas vyko minėtame Tarybos posėdyje. Čia kalbėjusi Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė kėlė klausimus, kokius kasos aparatus, galinčius palaikyti naują sistemą, verslui reikėtų pirkti ir kiek kainuos jų įsigijimas bei išlaikymas. Planuojami pasirinkimai verslui yra du: arba naudoti virtualų VMI kasos aparatą su i.EKA posistemiu, arba įsigyti mechaninį kasos aparatą, kuris pats perduotų duomenis VMI.

Jaučiasi apgauti

VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas stebėjosi verslo keliamais klausimais ir priminė, kad projektui pritarta dar 2018 m. „Nematau prasmės kalbėti apie naudą ir kaštus, kai kalbame apie projektą, kuriam Vyriausybė pritarė 2018 m. Tuo metu administracinės naštos vertė buvo įvertinta, o kai projektas pagaliau pradėtas vykdyti, kokia prasmė apie tai kalbėti? Man atrodo, naujų skaičiavimų nebuvo daryta“, - sakė A. Klerauskas, priminęs, kad derinant projektą prieš kelerius metus jam pritarė ir verslo atstovai.

D. Čibirienė patikino, kad apie projektą nebuvo kalbama iš esmės, o verslo atstovų pritarimas buvo išgautas nesąžiningai: „Tada buvo pasakyta, kad smulkiajam verslui niekas nekainuos. Dabar matome, kad viskas kainuos ir kainuos daugiau nei įprastas kasos aparatas. Jūs tiesiog mus gražiai apgavote ir gavote pritarimą.“

Atsakydamas į kritiką, A. Klerauskas tikino, esą nebuvo pažadų, kad pokyčiai nekainuos. Tačiau „Vakaro žinių“ turimi dokumentai rodo, kad iš tiesų dar 2018 m. Finansų ministerija verslo atstovus tikino, kad naujoji paslauga bus nemokama. Dabar verslas baiminasi, kad norėdami duomenis VMI perduoti tiesiogiai, turėtų naudotis išmaniuoju įrenginiu, planšete ar kompiuteriu, o kad galėtų atspausdinti kvitą pirkėjui reikės turėti dar ir spausdintuvą. Visa tai kainuos papildomai. Tačiau verslas motyvuojamas tuo, kad nebereikės vesti popierinių kasos operacijų žurnalų.

Smulkieji pajus tik naštą

Smulkiojo ir vidutinio verslo taryboje kilo klausimų ir dėl projekto efektyvumo mažinant šešėlį.

„Sąžiningam mokesčių mokėtojui šis naujas projektas reiškia papildomas sąnaudas - apie 1 000 eurų. Jam susitaupys tik žurnalų pildymas. Be to, kaip man bus galima pasitikrinti dienos apyvartas, kai turėsi duomenis šifruojantį ir VMI perduodantį kasos aparatą? Tam reikės papildomo kompiuterio?“, - klausė D. Čibirienė. VMI atstovams argumentuojant, esą kompiuteriai parduotuvėse ir taip yra, D. Čibirienė patikino, kad kaimo parduotuvėse jų tikrai nerasite.

Projekto vadovas Žilvinas Germanavičius tikino, kad dabartiniai kasos aparatai yra nesaugūs ir galima manipuliuoti jų duomenimis.

„Bet manipuliuoja didieji, o ne mažiukai. Kas „nemušė“ į kasos aparatą, tas ir toliau nemuš“, - argumentavo D. Čibirienė.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė taip pat tikino, kad apie tai, jog projektas jau finišo tiesiojoje, verslas tinkamai informuotas nebuvo: „Prieš dvejus metus klausimas buvo svarstytas paviršutiniškai ir buvo nurodyta, kad mes būsime su projektu supažindinti. Dabar, kol žiniasklaida nepradėjo kalbėti, su mumis apie tai nebuvo kalbama. Niekas neįvertino, kiek mums kainuos tos išmanios technologijos. Kam pardavėjui, kuris turi vos kelis klientus per dieną, reikalingos tokios investicijos?"

Tik daugiau kaip po valandos aštrių diskusijų su verslo atstovais VMI viršininko pavaduotojas A. Klerauskas pripažino, kad iš tiesų viešojoje erdvėje pasklido daug mitų ir prisiėmė atsakomybę dėl VMI komunikacijos klaidų.

Stebės pirkėjus

Pavyzdžiui, pirminiame projekto variante buvo planuojama, kad vietoj popierinių atsiras elektroniniai kvitai, o juose ir galimybė identifikuoti pirkėją.

„Mums pateiktuose 2018 m. rašytuose raštuose nurodoma, kad kasos aparato kvite planuojama įdiegti pirkėjo identifikavimo galimybę. Tai ką mes darome? Mes įvedame pirkėjo sekimo sistemą. Kalbėkime tiesiai. Ar ne taip yra?“, - svarstė Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos pirmininkas Gintaris Stoškus. VMI atstovui patikinus, kad tai - sena informacija, verslininkas paklausė, kodėl jie neturi naujos?

„Matau tai kaip siekį sunaikinti smulkųjį verslą. Paskaičiavau, kad toks naujas kasos aparatas kainuos apie tūkstantį eurų. Dar papildomai kainuotų kompiuterinės sistemos“, - sakė G. Stoškus. Beje, G. Stoškaus vadovaujama Jurbarko rajono verslininkų asociacija dar 2018 m. išreiškė nepritarimą projektui ir prašė jį atmesti.

Prieš projektą pasisako ir asociacija „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“. Jos vadovas Vytenis Butkevičius sakė, kad projekte mato lobistinių ir net korupcinių požymių, taip pat ir siekį sužlugdyti smulkųjį verslą: „Informacinių technologijų diegimas neturi tapti įrankiu žlugdyti verslą, o dabar tai tampa perteklinėmis priemonėmis. Nenustebčiau, kad neoficialioje aplinkoje pripažintumėte tai ir patys.“

Projekto vadovas Ž. Germanavičius tikino, kad šiuo metu pirkėjo identifikavimo idėjos atsisakyta, tad pirkėjai pokyčių neturėtų pajusti. Jam antrino ir VMI vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius. Tačiau pripažino, kad pačios elektroninių kvitų idėjos visgi neatsisakoma. „Tačiau ateityje ieškosime sprendinių, kad elektroniniai kvitai atsirastų. Tačiau taip, kad VMI nežinotų, ką ir kur klientas perka“, - sakė R. Puncevičius.

Šilutiškiai tokiam sprendimui nepritaria

Ekologiškus produktus šilutiškius kviečianti įsigyti verslininkė Jūratė Ovsianienė įsitikinusi: jei nekompensuos minėtų kasos aparatų įsigijimo, toks sprendimas tikras absurdas.

„Jau pirkau kasos aparatus. Teko sumokėti nemažai. Jei nori pakeisti kasos aparatus – turi kompensuoti. 1 000 eurų – smulkiam verslininkui yra dideli pinigai. Dabar ir taip sudėtingas laikas. Dėl koronaviruso ir taip vos išgyvenome, patyrėme didelius nuostolius. Toks sprendimas – didelė neteisybė“, - įsitikinusi pašnekovė.

Kita verslininkė Daiva atkreipė dėmesį, kad pamirštama ir duomenų apsauga.

„Kai reikia kažkieno projektą įgyvendinti, žmogaus duomenys nebus saugomi. O kai kas nors valdžios nenaudai – slepiamasi po duomenų apsaugos įstatymu. O kiek iš to sprendimo naudos? Kas norės, kas nemušė į kasą, tas ir nemuš. Nauji aparatai – tik pinigų išmetimas į balą. Juk dabar nėra kalbos apie jų kompensavimą. Dabar tai - eilinis pinigų pasisavinimas“, - mintimis dalijosi pamario krašto gyventoja.

Daugybė metų savo verslą puoselėjęs Jonas Jurgilas įsitikinęs – tokie sprendimui ne į naudą verslui.

Naudinga tik tiems, kurie tuos skaitmeninius aparatus parduos, grupėms, kurios suinteresuotos, kad toks sprendimas būtų priimtas.

„Tai tik verslo žlugdymas“, – įsitikinęs vyras.

Taigi, pritariančių skaitmeninių kasos aparatų atsiradimui Šilutėje rasti nepavyko.