Akivaizdu: milijonus kainavęs kelias Šilutė–Rusnė griūva neatlaikęs potvynio
Dar visai neseniai, 2019 metų rudenį, pradėti kelio Šilutė–Rusnė ruože nuo Prezidento K. Griniaus tilto iki estakados asfaltavimo darbai. Daug metų aistras kėlęs kelias buvo baigtas 2020-aisiais, o po vos dvejų metų jis pradėjo irti. Vasario pabaigoje praktiškai neliko Žalgirių autobusų stotelės - kelio kraštus tiesiog „apgraužė“ potvynio vanduo, išsikraipė betoninės plokštės. Kas toliau?
Išasfaltuotas 3,4 km kelio ruožas. Prieš tai Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) buvo pasirašiusi sutartį su tiltų statybos bendrove „Tilsta“ dėl valstybinės reikšmės kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė ruožo nuo 2,425 iki 5,820 km žemės sankasos stiprinimo darbų. Šios sutarties vertė – beveik 6,3 mln. eurų su pridėtinės vertės mokesčiu.
Konkurse dėl kelio sankasos stiprinimo darbų atlikimo dalyvavo trys tiekėjai – „Autokausta“, „Kauno tiltai“ ir tiltų statybos bendrovė „Tilsta“.
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė tuomet „Šilokarčemą“ informavo: „Darbai prasidėjo nuo K. Griniaus tilto iki estakados, beveik 3,4 km ruožą ties dvi bendrovės. Įmonė „Kauno tiltai“ ties 2,3 km, o įmonė „Alksta“ – 1,1 km ruožą. Iš viso bus trys asfalto sluoksniai. Dar bus tiesiamas dviračių ir pėsčiųjų takas. Jo ilgis sieks 4,5 km“.
Dabar kelio kraštus tiesiog griaužia potvynio vanduo. Jau išsikraipė Žalgirių kaimo autobusų stotelė – dalį tvirtinimo detalių nunešė potvynio vandenys, ne savo vietoje atsidūrė didelė betoninė plokštė.
Pasak Šilutės rajono savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tai nėra savivaldybės lėšomis tiestas kelias. Visa informacija perduota LAKD, kuri ir turės jį sutvarkyti.
Primename, kad Rusnės estakada yra vienas sudėtingesnių inžinerinių darbų. Jos ilgis – 460 m, rangovams dar teko paplušėti ir viaduką įrengti ant 416 spaustinių polių. Čia sumontuotos 64 kolonos, 16 rėmsijų ir 170 perdangos sijų.
Iš pradžių buvo įvardyta, kad Rusnės estakada kainuos 10 mln. eurų, tačiau realiai darbai pabrango iki daugiau nei 16 mln. eurų.
Dėl to į teismą ieškinį buvo pateikusi Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), tačiau Vilniaus apygardos teismas spalio 21 d. jį atmetė. VPT prašė Kelių direkcijai skirti nenurodyto dydžio baudą, estakados statybos sutartį paliekant galiojančia.
VPT teismui teigė, kad Kelių direkcija neatliko kelio ruožo geologinių tyrimų, ir tai lėmė didesnę darbų kainą bei papildomų darbų poreikį. Anot VPT, ydingi direkcijos sprendimai planuojant konkursą lėmė, kad bendra darbų vertė padidėjo beveik du kartus. Beveik 9,5 mln. eurų vertės sutartis 2017-ųjų gruodį pasirašyta su „Kauno tiltų“ ir „TEC Infrastructure“ (buvęs Tiltų ekspertų centras) konsorciumu. Jo kaina neviršijo suplanuotos lėšų sumos – 10 mln. eurų. Tačiau dėl papildomų darbų projekto vertė išaugo iki daugiau nei 16 mln. eurų.