Kūrendami atliekomis, labiausiai kenkiate savo sveikatai

„Gyventojai dažnai pastebi, kad intensyvus užterštumas ypač juntamas individualių namų rajonuose. Taip yra, nes kai kurie gyventojai patalpas šildo bet kuo: pradedant įvairiomis plastiko pakuotėmis ir baigiant cheminėmis medžiagomis suteptomis lentomis. Išradingumo žmonėms tikrai netrūksta.

Taip kūrendami žmonės teršia ne tik orą, bet ir gruntinius vandenis. Todėl kiekvienas iš mūsų turėtume pirmiausia susimąstyti, kad užterštas oras kenkia mūsų pačių ir artimiausių žmonių sveikatai“, – sakė Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Žydrė Majauskaitė.

Kaip pastebi aplinkosaugininkė, žmonės, degindami draudžiamas medžiagas, ypač teršia aplinkos orą ir kenkia savo sveikatai. Be to, aplinkiniai jaučia nemalonų kvapą, galintį sukelti ir kosulį.

„Jokiu būdu negalima deginti pramoninių ir buitinių atliekų, tarkim, drabužių, avalynės, baldų, langų rėmų, plastikinių daiktų, atliekų, apdorotų lakais, klijais, dažais, impregnuojamosiomis medžiagomis, ir pan.“, – sakė pareigūnė.

Aplinkosaugininkė įspėja, kad gyventojai turėtų nepamiršti, jog aplinką gali teršti ir likę pelenai.

„Greičiausiai daugelis esame matę, kaip žmonės pelenus išbarsto prie savo namų, kai kurie naudoja juos kaip trąšą sode ar darže. Turbūt retas susimąsto, kad pelenuose, likusiuose sudeginus draudžiamas medžiagas, yra degant išsiskyrusių žmogui ir aplinkai kenksmingų junginių. Pelenus išbarsčius, šie junginiai įsiskverbia į dirvožemį, iš ten gali patekti į gruntinius vandenis“, – sakė Ž. Majauskaitė.

Kaip teigia inspekcijos viršininkė, didžiausia žala aplinkai ir žmonių sveikatai daroma deginant alyvą – deja, šio draudimo nepaiso kai kurios komercine veikla užsiimančios įmonės, pvz., automobilių remonto dirbtuvės. Deginant alyvos atliekas, į orą patenka sunkiųjų metalų, kurių didelė koncentracija gali sukelti kvėpavimo ir odos ligas. Nusėdusios ant žemės sunkiųjų metalų dalelės užteršia dirvą, paskui ir gruntinį vandenį.

Primename, kad už atliekų deginimą, kai teršiamas oras, asmenims taikoma bauda nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1170 eurų.

Pakartotinai padaryti nusižengimai užtraukia baudą asmenims nuo 270 iki 1200 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 500 iki 3000 eurų.

Aplinkosaugininkai dėkoja žmonėms, kurie padeda užkardyti pažeidimus ir išaiškinti pažeidėjus. Todėl, pamačius ar įtarus pažeidimą, prašo nedelsiant skambinti Skubiosios pagalbos telefonu 112 ar AAD Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu 8 5 2 73 2995.