Šilutėje teikiama pagalba pabėgusiems nuo karo

Šalies civilinės saugos specialistai pataria  visada iš anksto pasirengti netikėtoms situacijoms ir aptarti jas su šeima, kaip elgtumėtės vienoje ar kitoje situacijoje.

Šiuo metu pabėgėliai nuo karo Ukrainoje yra apgyvendinti Švėkšnos, Kintų, Rusnės ir Šilutės seniūnijose: 20 moterų, 7 vyrai ir 27 vaikai. Tai skaičius, kuris užfiksuotas Šilutės rajono savivaldybės administracijoje. Tačiau neabejojama, kad jis didesnis, mat žmonės atvyksta patys pas gimines.

Ukrainiečių klausimus kuruoja Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Žebelienė. Politikė teigė, jog stengiamasi padaryti viską, kad karo užklupti žmonės Šilutės rajone rastų bent kažkiek ramybės ir pasijaustų saugūs.

Teko ne vienam ieškoti ir medicininės pagalbos. Sušalę ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Vienas iš nepilnamečių, kol pasiekė Šilutę, buvo peršalęs – nustatytas bronchitas. Kita mergaitė serga cukralige ir tik kelioms dienoms beturėjo insulino. Kitas nepilnametis kankinosi nuo baisaus danties skausmo. Tai tik keletas išvardytų problemų.

Vaikai lankys švietimo įstaigas – vieni darželius, kiti mokyklas.

„Žmonių akyse akivaizdžiai matosi išgyventas skausmas, baimė. Būtina jiems padėti“, - teigė pašnekovė.

Būtina pasirengti galimoms nelaimėms

„Šiuo metu  esame  įaudrinti skaudžių įvykių Ukrainoje, todėl svarbiausia, ką dabar, užuot nerimavę, turėtume  padaryti, tai pasirengti  galimoms nelaimėms.  Iš tiesų, žinojimas saugo. Kuo geriau pasiruošime, tuo mažiau nerimausime ir  būsime saugesni“,  – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius.

Pasak jo, civilinės saugos specialistai pataria  visada iš anksto pasirengti netikėtoms situacijoms ir aptarti jas su šeima, kaip elgtumėtės vienoje ar kitoje situacijoje.

Atsižvelgdami į savo poreikius įvertinkite, ką turite ir ko dar gali prireikti, taip pat numatykite, ar nelaimės atveju liktumėte namuose ar ieškotumėte kitos – saugesnės priebėgos.

Pasitarkite, kur susitiksite su šeimos nariais, jeigu, nutikus nelaimei, visi būsite skirtingose vietose. Užsirašykite susitikimo vietų adresus ir artimų žmonių telefonų numerius.

„Kad nelaimės metu nereikėtų gaišti laiko, turėkite iš anksto sudėtus visus reikalingus daiktus. Paprastai daugelį jų turime, tik svarbu  juos sudėti  į vieną vietą. Jų gali prireikti ne tik skubiai evakuojantis, bet ir tuo atveju, jeigu esate numatę likti namuose, – pataria D. Gurevičius.  – Visi žinome, kad  net ir po stipraus vėjo ar audros,  nutrūkus elektros tiekimui, turimos negendančio maisto atsargos, vanduo, svarbiausi daiktai padeda išgyventi, kol laukiame pagalbos.  Iš anksto įvertinkite savo ir artimųjų poreikius,  papildykite, jei manote, kad ko trūksta. Nepamirškite papildomų šviesos šaltinių, elementų, mobiliųjų telefonų kroviklių, medikamentų, dokumentų.“

Svarbiausius daiktus patariama laikyti supakuotus, kad galėtumėte juos greitai paimti. Kur jie namuose  yra laikomi, turi  žinoti ir kiti šeimos nariai.