Šilutėje įkurdintų ukrainiečių, pabėgusių nuo karo, skaičius vis didėja
Jungtinių Tautų duomenimis, nuo karo Ukrainoje pradžios iš šalies turėjo bėgti 2,6 mln. civilių - daugiausia moterų ir vaikų, bet šis skaičius kasdien keičiasi. Dalis šių žmonių, kartais net nespėjusių pasiimti būtiniausių daiktų, bandys įsikurti ir įsidarbinti Lietuvoje. Dalis jų jau mūsų šalyje. Šilutės rajone rado prieglobstį beveik 200 ukrainiečių.
Skirta vienkartinė pašalpa
Šilutės rajono savivaldybė informavo, kad kovo 16-osios rytą pamario krašte buvo įkurdintas 121 ukrainietis. Iš viso - 51 moteris, 7 vyrai ir 63 vaikai.
Kovo 17 d. atvyko dar būrys žmonių. Apgyvendintų asmenų skaičius šoktelėjo iki 197.
40 pabėgusių nuo karo Ukrainoje yra apgyvendinti Švėkšnoje, 13 - Kintuose, 5 -Saugose, 58 Rusnėje ir 80 Šilutės seniūnijose.
Dėl Rusijos Federacijos 2022-02-24 pradėtų vykdyti karinių veiksmų Ukrainos gyventojai priversti bėgti iš savo namų ir prieglobsčio ieškotis saugesnėse valstybėse. Siekiant užtikrinti minimalių poreikių tenkinimą Ukrainos gyventojams, apsigyvenusiems Šilutės rajone, nuspręsta skirti tikslinę pašalpą. Šilutės rajono savivaldybės taryba neeilinio posėdžio metu pritarė siūlymui kiekvienam Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje apsigyvenusiam asmeniui skirti po 129 Eur tikslinę pašalpą.
Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis tikino, kad lėšos reikalingos. Jas paskyrus, žmonės galės įsigyti higienos prekių ir kitų jiems reikalingų daiktų. Lėšos bus pervestos į asmenines banko sąskaitas arba išmokėtos grynais.
Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, kuruojanti ukrainiečių apgyvendinimo klausimus, Daiva Žebelienė priminė, kad jei nuo karo pabėgęs asmuo neturės banko kortelės, jiems į pagalbą ateis socialinė darbuotoja, kuri paskirta padėti spręsti įvairius klausimus, susijusius su atvykusiais Ukrainos piliečiais. Ji ir turės kreditinę kortelę, o nuo jos nuėmusi pinigus, išmokės kiekvienam grynais.
Nori dirbti
Tarybos narė Lijana Jagintavičienė domėjosi, kaip bus remiami ukrainiečiai vėliau: „Kokios socialinės garantijos jiems bus suteiktos čia? Dabar tai - vienkartinė pašalpa. O kaip jie bus remiami toliau? Jie nebus čia vieną savaitę, mėnesį“.
Politikė klausė, ar įdarbinant pabėgusius nuo karo nenukentės mūsų vietos gyventojai – ar nebus, kad kažkas dėl to neteks darbo. Taip pat domėtasi, kaip bus su mokytojais, kurie moko pabėgėlių vaikus ir jiems akivaizdžiai padidėjo darbo krūvis – ar numatytos pedagogams papildomos lėšos atsiskaitymui už darbus.
Meras teigė, kad Seimas svarsto Socialinės paramos įstatymo pakeitimą. Anot politiko, visos šeimos turės socialinės paramos gavėjo statusą ir gaus visas paramas, kurias gauna mūsų šalies gyventojai, turintys mažas pajamas.
D. Žebelienė tikino, kad atvykę ukrainiečiai nori dirbti. Todėl bendradarbiaujama su verslo atstovais, Užimtumo tarnyba.
„Kalbėta su įmonėmis. Kas nori dirbti – kas mokykloje, kas valytoja. Yra viena septyniolikmetė. Ji mokosi nuotoliniu būdu ir nori dirbti. Sakė: „Nenoriu būti namuose“. M. Jankaus mokykloje jau dirba viena mokytoja. <...> Žiūrime lanksčiai, nepaliekame jų likimo valiai“, - kalbėjo meras.
Administracija teigė, kad įdarbinant ukrainiečius niekas dėl to nebus atleistas, o dėl mokytojų darbo užmokesčių – ketinama atsiskaityti už atliktus darbus.
Opozicijos narys Zigmantas Jaunius priminė, kad girdėjo informaciją, jog Vyriausybė ketina kompensuoti savivaldybėms jų patirtas išlaidas.
„Kompensuos - tvarkoj. Matysime tada. Mes tą pagalbos ranką turime ištiesę. Tai yra tragedijos dalykas. Kaip jau bus, taip“, - dėstė meras.
Tarybos narė Sandra Tamašauskienė pasiūlė sekti Tauragės pavyzdžiu, kur mamos ir vaikai lanko sporto užsiėmimus. Meras teigė, kad tai jau yra daroma. D. Žebelienė pabrėžė, jog įstaigos dosnios ir jei tik noro bus, jie galės lankyti įvairiausiais veiklas, o dabar reikia jiems dar laiko, kad atsigautų.
Skatins darbdavius
Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 13 926 laisvos darbo vietos.
Iš užsienio 2021 metais ar vėliau atvykusiems darbuotojams Užimtumo tarnyba kompensuos persikėlimo išlaidas, tai yra 2 993 Eur. Tiesa, šiuos pinigus Lietuvoje įsidarbinę ukrainiečiai pabėgėliai galės gauti tik po 3 mėn., o kiti 2021 m. ar vėliau į Lietuvą atvykę ir sugrįžę darbuotojai persikėlimo kompensacijos galės prašyti tik po pusmečio.
Užimtumo tarnyba skatins ir darbdavius. Jie už kiekvieną į Lietuvą atviliotą ir įdarbintą specialistą gaus vienkartines 5 256 Eur išmokas. Tai yra didesnes, nei jo darbuotojo persikėlimo išlaidos. Nors ir taip abejotina, ar prie dabartinių kainų pavyktų už 2 993 Eur jaukiai įsikurti Lietuvoje.
Šiemet Lietuvoje didėja valstybės išmokos. Pernai vaiko pinigai buvo 70 Eur, šiemet 73,5 Eur. Jei vaikelis neįgalus ar auga daugiavaikėje šeimoje, jam bus mokama 116,76 Eur. O pernai - tik 111,20 Eur.
Šiemet visi vieniši senatvės pensininkai, ne tik našliai ar našlės, gaus kas mėnesį po 32 Eur išmoką. Mama ar tėtis, metams išėję motinystės ar tėvystės atostogų, kas mėnesį gaus 240-246,84 Eur. O antraisiais metais - 240-984,27 Eur.
Didėja ir ligos išmokos. Minimali išmoka - 8,83 Eur už vieną ligos dieną, o maksimali išmoka už dieną - 94,19 Eur.
Tokias pačias socialines garantijas - šalpos pensijas, vaiko pinigus, sveikatos draudimą ir t. t. - siūloma suteikti ir ukrainiečiams, karo pabėgėliams. Valstybinė ligonių kasa apmokės reabilitacijos paslaugas sužeistiesiems, skubios medicininės pagalbos suteikimą, būtiną pavėžėjimą į gydymo įstaigas.