Valdžios tūpsnis religinių bendruomenių finansavimui

Rūpinasi architektūriniu paveldu

Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje veikia religinės bendruomenės, kurių indėlis visuomeniname gyvenime yra didelis. Religinės bendruomenės nuoseklia veikla turtina kultūrinį, dvasinį gyvenimą, rūpinasi labiausiai pažeidžiamais visuomenės nariais, savo veikla mažina socialinę atskirtį, užtikrina architektūrinio krašto paveldo išsaugojimą.

Šilutės rajono savivaldybės tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų rėmimo programos tvarkos apraše, priimtame  2020 m. gruodžio 17 d. buvo nubrėžta tam tikra takoskyra tarp Romos katalikų ir kitų konfesijų, skirstant finansavimą procentine išraiška. Nežiūrint į egzistencinę nelygybę, sklindančią iš valdžios kabinetų, anot dokumento rengėjų, 2019 m. religinių bendruomenių ir bendrijų programai buvo skirta 40 tūkst. eurų, 2020 m. – 95,7 tūkst. eurų, 2021 m. – 79,5 tūkst. eurų. Todėl Šilutės valdžia toliau siekia galimai lankstesnio būdo ir platesnių galimybių finansuoti religinių bendruomenių turto priežiūrą. Mat dokumento projekte pažymėta, kad „užtikrinus galimybę gauti lėšų maldos namų, varpinių ir jų priklausinių išsaugojimo, tvarkybos, remonto darbams, bus labiau užtikrintas architektūrinio krašto paveldo išsaugojimas“.

Belieka tikėtis, kad nors religinės paskirties architektūrinio paveldo neištiks liūdnas likimas, kaip kitų pastatų, atsidūrusių privačiose rankose. Kaip antai 1895 metais statyto pastato savivaldybės tarnų panosėje ir jau dešimtmečius riogsančio griuvėsiais. Tačiau konkrečių veiksmų šio pastato tvarkybai dar neteko girdėti. Jo net nėra sąraše, kuriam taikomas 3 procentų nekilnojamo turto mokestis 2022 metais. Kaip žinia, šio sąrašo tvirtinimas yra taikoma poveikio priemonė neprižiūrimų ir netvarkomų pastatų savininkams.

Išplėstos finansavimo galimybės

Pamėginsime trumpai apžvelgti, kokius tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų rėmimo programos tvarkos aprašo punktus palies pokyčiai. Kokią darys įtaką pamario krašto religinių bendruomenių finansavimui iš rajono biudžeto. Taigi, maldos namų sąvoka pakeista į nekilnojamo turto sąvoką, kuriam gali būti skirtas Savivaldybės finansavimas. Religinių bendruomenių nekilnojamas turtas neapsiriboja vien maldos namais. Jį sudaro bažnyčios, cerkvės, koplyčios ir kt. maldos namai. Jam priskirtos varpinės ir kiti šio turto priklausiniai.

Pakoreguota privalomo nuosavo įnašo dalis, skiriant Savivaldybės finansavimą. Ji sumažinta nuo 30 iki 10 procentų visų tinkamų finansuoti išlaidų. Europos Sąjungos (ES) fondų finansuojamų programų Savivaldybės prisidėjimas nepakito ir išliko ne daugiau nei 20 procentų nuo projekto vertės. Tačiau tokiam finansavimui skirti atsirado prievolė parengti atskirus Tarybos sprendimus. Automatiškai tvarkos apraše pakeisti ir kiti punktai, pakeičiant maldos namus į nekilnojamo turto sąvoką. Taip pat atsisakyta prievolės teikti pasirašytą finansavimo sutartį, jei prašoma prisidėjimo Savivaldybės biudžeto lėšomis projektuose, finansuojamuose iš ES struktūrinių ir kitų fondų.

Priimtame dokumente matome, kad finansavimo skyrimo galimybės religinėms bendruomenėms tapo platesnės. Jei lig šiol buvo galima iš biudžeto finansuoti tik konkrečių maldos namų priežiūros darbus, tai šis sąrašas tapo platesne sąvoka ir dabar atvertos galimybės finansuoti dar ir prie maldos namų esančio kito nekilnojamo turto išsaugojimą bei tvarkybos darbus.