Ar V. Pozingio karjera suka banko verslo link?

V. Pozingis palieka

Kodėl iškilo toks klausimas dėl permainų Šilutės kredito unijos vadovybėje? Pirmiausia - sklandančios kalbos, kaip galimų permainų pranašas. Kita vertus, įvertinkime susidariusią situaciją, kai dabartinis Savivaldybės administracijos direktorius ir jam ištikimi keli bendražygiai liko be politinės partijos. Artėjančiuose savivaldos rinkimuose, o tai rodo ir ankstesnių rinkimų praktika, be politinių partijų pagrindo juose nėra ką veikti.

Yra galimybė pasukti rinkimų komiteto steigimo keliu, tačiau šiandien dar iki galo neaiškus visuomeninių komitetų likimas. Virgilijaus Pozingio ir jo kompanijos, išmestos iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, nepanoro priimti net buvę bendražygiai su Sauliumi Skverneliu priešakyje. Na, ir iš tiesų sunkiai yra įveikiamos vaizduotės galimybės, norint pamatyti V. Pozingį, riedantį su dabartiniu Šilutės meru viename rinkimų vežime. O ten, toje naujoje organizacijoje, dar ir daugiau yra konkurencingų merui asmenybių. Todėl kol kas prognozės nėra palankios V. Pozingiui.

Galbūt dėl to atsirado kalbos, kad pastarasis palieka politiką ir siekia užimti Šilutės kredito unijos vadovo postą. Juk jis yra šios įstaigos valdybos narys, o tai prideda realistinių spalvų šiam gandui. Žinant, kad be ugnies dūmų nebūna, einame tiesiogiai prie laužo, kur tikimės išsklaidyti visas abejones.

Tikslas - teikti paslaugą

Pokalbio metu Šilutės kredito unijos administracijos vadovė G. Kimbrienė prisiminė apie unijos įkūrimo aplinkybes. Prieš dvidešimt penkerius metus nepriklausomybę atgavusioje šalyje bankų sistema pergyveno savo reformas. Kredito unijas Lietuvoje rėmė ir Kanados vyriausybė, padėdama sunkiu periodu. Tuo metu kredito unijų steigimo projektas Lietuvoje numatė unijų steigimo žemėlapį tik aplink Kauną.

Tačiau savalaikės parodytos iniciatyvos lėmė ir kitų kredito unijų atsiradimą, tokių kaip Šilutės, Radviliškio, Vilkaviškio ir Plungės. Tolesnę Šilutės kredito unijos plėtrą lėmė ne tik Lietuvos pašto skyrių uždarymas kaimuose, bet ir Lietuvos taupomojo banko reorganizacijos procesas, išbraukęs iš Lietuvos kaimo žemėlapio taupomojo banko kasas.

Buvo tie momentai, kada bankai užsidarinėjo. Per Šilutės kredito unijos egzistavimo laikotarpį suskaičiuojama apie dvylika uždarytų bankų. Tokie kaip „Sekundė“ „Hermis“ „Litimpeks“ ir t. t. Kredito unija buvo steigiama Šilutės ūkininkų kredito unijos „Ūkininko sėkmė“ pagrindu. Ją įkūrė penki steigėjai: Remigijus Kelneris, Viktoras Mišeikis, Albinas Bakutis, Nijolė Freitakienė, tuomet dirbusi ūkininkų sąjungos buhaltere, ir Genovaitė Kimbrienė. Šį žingsnį lėmė atsiradusi bankinio verslo niša, kurio svarbiausias tikslas - suteikti taip reikalingą paslaugą kaimo žmonėms.

Nereikia penėti užsienio poną

Šiandien, mažėjant gyventojų skaičiui kaimo vietovėse, vėl tenka reaguoti. Todėl kai kurių Šilutės kredito unijos kasų veikla apjungiama. Juknaičių kasos veikla apjungta su Usėnų, Vilkyčių su Saugų, Gardamo su Katyčių kasa: darbuotojai dirba kiekvienoje kasoje po pusę darbo dienos. Toks sprendimas padeda optimizuoti veiklą ir taupyti sąnaudas. Unijos veiklos pokyčius diktuoja realios aplinkybės. Kredito unija, skirtingai nuo Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo bankų, didelių pelnų nesiekia. Svarbiausias veiklos tikslas - reali finansinė pagalba žmogui.

„Praktiškai nereikia penėti užsienio poną. Juk pelnus susirenka užsieniečiai savininkai ir dar mokesčių nesumoka Lietuvai, ir išveža tuos pelnus. Mes gyvename kukliau“, ­– įsitikinusi G. Kimbrienė. Šilutės kredito unijos darbas ir yra organizuotas taip, kad kai kurios veiklos sąnaudos yra optimizuotos ir mažiau daro įtakos paslaugų įkainiams. Tokiu būdu atsiranda galimybė daugiau atsigręžti į žmogų, mokėti daugiau už laikomą indėlį, taip pat teikti pigesnes paslaugas gyventojams. Taip Lietuvos centrinio banko reguliuojami paslaugų įkainiai yra nustatyti brangesni, nei galėtų būti. Toks diktatas taip pat reguliuoja kainas ne vartotojo naudai.

Perspektyvoje – plėtros galimybės

Šių dienų aktualijų prizmėje G. Kimbrienė į bankų situaciją žvelgia ramiai ir gana pragmatiškai. Lietuvos centrinis bankas negąsdina, nors Vyriausybė yra pasiruošusi, reikalui esant, išvežti Lietuvos iždą.

„Tai ką gali žinoti, į kokią pusę viskas pakryps, - sakė G.Kimbrienė. - Duok Dieve, kad taip būtų, kaip dabar yra“.

Pasak ilgametės kredito unijos vadovės, karai ir krizės baigiasi, tik nežinome, kokias pasekmes jie paliks ateityje. Šilutės kredito unija kol kas išgyvena normaliai ir narių skaičius auga. Perspektyvoje gali būti taip, kad mažosios unijos įsitrauks į apjungimo procesą. Neseniai Kvėdarnos kredito unija įsiliejo į Šilutės unijos gretas. Pastaruoju metu atviras klausimas ir dėl Gargždų kredito unijos prijungimo. Tai natūralus augimo procesas.

„Mažosios unijos turi ribotas galimybes, o mes galime skolinti ir milijonines sumas“, – teigė G. Kimbrienė

Kaip naujovę Šilutės kredito unijoje jos vadovė pažymėjo mokėjimo kortelių atsiradimą verslo klientams.

Gandus apie galimą pasitraukimą Genovaitė tvirtai paneigė: „Kol dar galima dalintis savo patirtimi ir mokyti kitus, kol dar leidžia sveikata, visiškai nesinori palikti likimo valiai, kada situacija aplinkui yra tokia. Ta atsakomybė vis kutena.“

Jos teigimu, administracijos vadovės kadencijos pabaiga - dar tik po dvejų metų ir anksčiau šio posto palikti ji neketina.