Sukurta papildoma galimybė mokytis

Taigi, pasitelkiant lietuvių tautosaką, kalendorines šventes, gilinti vaikų etnokultūros  žinias, lavinti mąstymą, plėsti etnokultūros paveldo ir kultūrinės įvairovės suvokimą, siekiama formuoti mokinių kultūros vartojimo įpročius. Užsiėmimo metu, pasitelkiant pasakas, sakmes ir smulkiąją tautosaką, dalyviams suteikiama daugiau žinių apie Pamario krašte gyvenančius paukščius. Sukuriama papildoma galimybė mokytis, skatinamas mokinių įsitraukimas į kultūros bei meno veiklas.

Lietuvių liaudies tautosakoje gausu pasakų, sakmių, mėgdžiojimų, skaičiuočių apie paukščius, ne išimtis ir šventės,  kurių simboliu yra tapęs paukštis. Kultūros paso paslaugos pažintinėje dalyje nusikėlėme į pavasario šventę – Gandrines.

Gandro diena (Gandrinės) švenčiama kovo 25 dieną, kai į mūsų kraštą grįžta baltieji gandrai. Sakoma, kad atskrisdamas iš savo tolimosios kelionės nacionalinis Lietuvos paukštis gandras parneša pavasarį. Jis parskraidina po savo didžiuliais sparnais priglaudęs kielę, kuri ir išspardanti paskutinius ledus nuo balų. Gandrai skirtinguose etnografiniuose regionuose vadinami įvairiai: starkas, gužas, gužutis, garnys, busilas, bacionas, didutis. Tikėta, kad pirmą kartą pamatytas gandras gali daug nulemti visiems metams. Jei pirmą kartą pamatai gandrą skrendantį – viskas puikiai ir sparčiai seksis. Jei pamatai gandrą tupintį – viskas šiemet eisis iš lėto. Mokiniui skrendantis gandras reiškia, kad sėkmingai „perskris“ į kitą klasę, stovintis – pasiliks toje pačioje klasėje antrus metus. Dažniausiai pirmieji parskridusį gandrą pamato vaikai. Reikia mikliai kūlvirsčia persiversti, tada galima nepiktai ir paerzinti: „Starkau Jonai, kogaga! Tavo pati ragana! Man bandelės nekepė, Kad ir kepė – nedavė, Po tilteliu paslėpė.“

Praktinėje užsiėmimo dalyje nusikelta į kitą pavasario šventę – Šv. Velykas. Jų data priklauso nuo mėnulio fazės. Velykos paprastai švenčiamos pirmąjį sekmadienį, po pirmosios pilnaties, būnančios po pavasario lygiadienio, ir ta data gali būti nuo kovo 22 iki balandžio 25 dienos.

Velykinė dekoracija, Velykų viščiukas, yra atgimimo simbolis. Gali būti naudojama pakuojant dovanas, šventiniam stalui papuošti, įvairiems rankdarbiams, gėlių ir dekoracijų kompozicijose. Vaikai patys kūrė iš paruoštų įvairių popierinių detalių plasnojančių sparnuočių girliandą ir velykinius atvirukus.

Išbandyta ir programėlė „Quiver“, kuria naudojantis atspausdintas ir gražiai vaiko nuspalvintas paukštis, išmaniajame įrenginyje paleidus instaliuotą programą, ekrane atgyja 3D vaizdu.