Pelkėms pamaryje – aukso kaina!

Į „Ūkininko patarėją“ kreipėsi Šilutės r. Rusnės miestelyje gyvenanti ūkininkė Snieguolė Radvinskienė. Ji piktinasi Šilutės r. savivaldybės tarybos sprendimu valstybinės žemės nuomos mokestį padidinti nuo 0,3 proc. iki 1,2 proc. žemės vertės. Šilutiškiai politikai „buvo pamiršę“, kad Nemuno deltos regioniniame parke (NDRP) žemės vertė yra apie 3 kartus didesnė nei kitur, todėl esą ir jos nuoma turėtų būtį keturiskart didesnė. Po tokio savivaldos demaršo Rusnės saloje ir šioje Nemuno pusėje, Šilutės, Kintų bei Juknaičių seniūnijose, ūkininkaujantys asmenys gali būti priversti pažvelgti bankrotui į akis.

Politikų teisė – skriausti ūkininkus

S. Radvinskienė šeimos ūkių, laikančių iki 150 galvijų, vardu išsiuntė raštus Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentui Jonui Vilioniui, žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui ir Nacionalinei žemės tarnybai. Iš nė vienos institucijos atsakymo negavo. O ką gi jos gali atsakyti, jei skriausti savus ūkininkus arba jiems pagelbėti yra Šilutės savivaldos išimtinė teisė? Beliko paskutinė išeitis – pagalbos prašyti „Ūkininko patarėjo“.

Ūkininkės teigimu, visai šalia NDRP esančiame Gaidelių kaime (Šilutės sen.) valstybinės žemės ūkio paskirties žemės apmokestinamoji vertė yra apie 900 Eur/ha, o Rusnės kadastrinėje vietovėje – apie 2 900 Eur/ha. Tai reiškia, jog padidinus žemės nuomos tarifą 4 kartus, Gaidelių kaimo ūkininkas už 10 ha nuomojamos žemės 2021 m. privalėjo sumokėti 135 Eur (2020 m. – 33,75 Eur), o ūkininkaujantis NDRP – 348 Eur (2020 m. – 87 Eur).

Beje, š. m. vasario mėnesį pamario krašto politikai važinėjo po seniūnijas, pristatydami Šilutės r. savivaldybės mero, tarybos ir administracijos direktoriaus 2021 m. veiklos ataskaitas. Kai rusniškiai vasario 21-ąją pas juos atvykusių savivaldos vadovų paklausė, kodėl jie net 4 kartus padidino valstybinės žemės nuomos mokestį, išgirdo atsakymą: „Nenorite – nesinuomokite, o mes galime tarifą kelti iki 4 proc. Todėl ir surinkome 2021 m. perteklinį savivaldybės biudžetą.“

Koks begali būti pasakymas: „nenorite – nesinuomokite“, jei NDRP ūkininkaujantys žmonės į nuomojamą žemę jau yra investavę didžiulius pinigus? S. Radvinskienė pateikė tokį skaičiavimą:

„Norėdamas išsinuomoti valstybinę žemę, gyvulius laikantis ūkininkas turi atlikti šiuos veiksmus:

1. Dalyvauti žemėtvarkos projekte. 1 ha kainuoja apie 50 Eur;

2. Išsinuomojęs valstybinę žemę ūkininkas valstybei turi padaryti geodezinius matavimus. 1 ha kainuoja 120 Eur;

3. Tą žemę privalo registruoti Registrų centre. 1 ha kainuoja 30 Eur.

Taigi iš viso ūkininkas valstybei už nuomojamą žemę iškart sumoka apie 200 Eur už kiekvieną hektarą;

4. Į nuomojamos žemės priežiūrą ūkininkai investuoja didžiules lėšas ir jėgas.“

Savivaldybės vadovas sapnuoja išmokas

Savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, beje, jau buvęs „valstietis“, taip pat sakė, kad ūkininkai gauna daug išmokų, o regioniniame parke dar yra išmokos ir už meldines nendrinukes. S. Radvinskienės teigimu, šeimos ūkiai, laikantys iki 150 galvijų ir ūkininkaujantys regioniniame parke, negauna jokių išmokų už meldines nendrinukes. „Mums tik yra dideli apribojimai ūkininkauti, nes daugiametės pievos ir ganyklos yra pasėtos apie 1990 m., jų negalima arti, žolė visiškai nekokybiška, todėl norint laikyti galvijus, tai labai daug kainuoja papildomai. Pasisėti grūdų pašarui mes taip pat negalime, nes regioniniame parke nėra daug ariamos žemės, todėl tenka šerti beverte daugiamete žole, kurios vertė žemės nuomai be proto didelė“, – piktinosi Rusnės ūkininkė.

Kalbėdama apie žemės regioniniuose parkuose didelės vertės atsiradimo priežastis, S. Radvinskienė teigė, kad jos vertė yra dirbtinai sukelta. „Kai žemė buvo kilnojamasis turtas, tie, kurie galėjo „prieiti“ ir žinojo, kur ji vertinga, ją atsikėlė į Rusnę ir šiuo metu ją parduoda už labai didelius pinigus. Tai rodo Registrų centro skaičiavimai, atliekant pardavimo-pirkimo sandorius, todėl ir susikelia apmokestinamoji vertė. Klausimas – kas galėtų apskaičiuoti realią tokios žemės vertę? Juk čia žemę galime dirbti tik nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 30 d., nes kitu metu ji būna tiesiog po vandeniu. Ar logiška skaičiuoti nuomos mokesčius nuo dirbtinai iškeltos žemės vertės? O mes, čia ūkininkaujantys, privalome konkuruoti vienodomis sąlygomis su kitų vietovių žemdirbiais“, – ŪP aiškino S. Radvinskienė.

Ji redakcijai pateikė ir žemės nuomos mokesčio 2020 bei 2021 metų deklaracijas. Iš jų aiškiai matyti, kad užpernai reikėjo mokėti 463,75 Eur žemės mokesčių, o pernai – jau 2 072,78 Eur. Skirtumas – 1 609,03 Eur, nuoma pabrango daugiau nei 4 kartus!

S. Radvinskienė prašė imtis priemonių, kad būtų sumažinta žemės vertė NDRP teritorijoje, kadangi Šilutės r. savivaldybės taryba nuolat kelia tarifą, o ūkininkai nebepajėgūs sumokėti tokio didelio žemės mokesčio.

LPGA prezidentas: reikia ugnies

LPGA prezidentas J. Vilionis ŪP teigė, kad ne viena S. Radvinskienė, o visi pamario krašto ūkininkai su Šilutės r. ūkininkų sąjunga priešakyje turėtų kelti šią problemą. Juk kitų rajonų savivaldybės ir atleidžia nuo žemės mokesčių, ir sumažina juos.

„Kodėl Šilutėje anksčiau nereikėjo kelti valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo, o tai padaryta tik dabar? Kalbėjau su savivaldybės administracijos direktoriumi V. Pozingiu, kuris aiškina, jog visiems turi būti vienodai ir jis nieko negalintis pakeisti. Administracija parengė tokį sprendimo projektą, taryba balsavimu pritarė. Jos yra tam, kad būtų galima surinkti kuo daugiau mokesčių. Jeigu V. Pozingis pats nėra ūkininkas, nejaučia tos piniginės naštos, tai koks jam skirtumas – tegul moka žemdirbiai“, – sakė J. Vilionis.

LPGA prezidento manymu, pirmiausia kovos priemonių su tokia savivalda turėtų imtis Šilutės r. ūkininkų sąjunga, o ne užmigusi laukti, kol už juos kažkas padarys. „Visuomet pirmiausia yra kibirkštis, o po kibirkšties būna ir ugnis“, – įsitikinęs J. Vilionis.

LŪS kreipėsi į valdžią...

Paaiškėjo, kad Šilutės r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Kęstutis Andrijauskas apie šią problemą jau informavo Lietuvos ūkininkų sąjungą (LŪS), kuri dėl pamario krašto ūkininkų nuoskaudų išsiuntė raštus Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), Seimo Kaimo reikalų komitetui (KRK) ir Lietuvos savivaldybių asociacijai (LSA).

„Paprastai dėl tokios paramos kreipiasi patys parkai, o savivaldybėms atrodo, jog būtent tokiose vietovėse ūkininkai gauna dideles išmokas, kurias norima iš jų pasidalyti per valstybinės žemės nuomos įkainius, – minėtoms institucijoms teigė LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius. – Vadovaudamosi įstatymais, savivaldybių tarybos iš anksto nusprendžia, kokius valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus taikys įvairiems žemės naudotojams. Kaip matome iš pateiktos ūkininko žemės nuomos mokesčio deklaracijos už 2020 m., žemės nuomos mokesčio tarifas buvo 0,3 proc., o iš pateiktos deklaracijos už 2021 m. tarifas padidintas iki 1,2 proc. Tai iš tiesų pernelyg dideli šuoliai, kai ūkininkai, laikantys tik gyvulius bei ūkininkaudami regioniniuose parkuose, ir taip prisiima papildomų įsipareigojimų, kurių kiekvienas taip pat kainuoja: žemėtvarkos projekto parengimas, geodeziniai matavimai, išsinuomotos žemės įregistravimas VĮ Registrų centre. Gaunamos pajamos už parduotą užaugintą produkciją, deja, nedidėja ne tik kartais, bet net ir procentais.“

R. Juknevičius paprašė įvertinti šią situaciją ir spręsti esančią problemą, nes ūkininkai masiškai atsisakinės vykdyti veiklą tokiuose parkuose, kuriuose ir taip daug apribojimų, o vis didėjančios ūkininkavimo išlaidos darosi nepakeliamos net ir gaunant išmokas. Juolab kad priemonei „Meldinių nendrinukių buveinių išsaugojimas“ išmokų ten ūkininkaujantys žemdirbiai negauna.

...ir gavo „atsakymą“

ŽŪM viceministras Donatas Dudutis sukūrė raštą, kurį išsiuntė ne tik LŪS, bet ir KRK, Finansų ministerijai (FM) bei LSA. Cituojame mažą dalį iš išsamaus atsakymo:

„Paaiškiname, kad valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo nustatymo, valstybinės žemės nuomos mokesčio mažinimo ar atleidimo nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio regioniniuose parkuose klausimas yra priskirtinas ne ŽŪM, o savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai arba kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, tarybos kompetencijai. Taip pat pažymime, kad valstybės politikos formavimas mokesčių ir jų administravimo srityje yra priskirtinas ne ŽŪM, o FM kompetencijai.

ŽŪM pabrėžia, kad žemės ūkio veiklos vykdymo sąlygos regioniniuose ir kituose valstybiniuose parkuose bei kitose teritorijose kai kuriais atvejais gali stipriai skirtis, todėl tikslinga svarstyti šiose teritorijose nustatyti mažesnį valstybinės žemės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Manome, kad poziciją dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo nustatymo, valstybinės žemės nuomos mokesčio mažinimo ar atleidimo nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio regioniniuose ir kituose valstybiniuose parkuose turėtų pateikti LSA, o poreikį keisti teisės aktų nuostatas, susijusias su valstybinės žemės nuomos mokesčio nustatymu, turėtų įvertinti FM.“

Tikėtina, kad ir LSA, ir FM pozicija bei įvertinimai dėl Šilutės r. savivaldybės tarybos priimto sprendimo būtų panašūs kaip ir išdėstyti ŽŪM rašte. Tad kokia prasmė toliau diskutuoti, kai Šilutės savivaldybė, remdamasi būtent įstatymais, jaučiasi monstru prieš savo krašto ūkininkus (beveik kaip Rusija prieš Ukrainą).

Šilutiškis K. Andrijauskas stebėjosi, kad pernai už sprendimą 4 kartus padidinti žemės nuomos mokestį balsavo visi be išimties „karbauskininkų valstiečių“ partijos nariai, išrinkti į savivaldybės tarybą. K. Andrijauskas sakė pagalvojęs ir apie žemdirbių mitingą prie savivaldybės rūmų, bet savivaldybė jam tikrai neduotų leidimo. Nebent tik piketui, kuriame galėtų dalyvauti iki dešimties žmonių...

Jau šį pavasarį savivaldybės taryba vėl priiminės sprendimą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų. Bet, pasak K. Andrijausko, šiemet dar ne savivaldos rinkimų metai, todėl nereikia nė svajoti, kad vietos politikėliai bandytų gerintis rinkėjams, tarp jų – ir žemdirbiams.

Pas kaimynus pasižvalgius...

Kaimyniniame Tauragės r. ūkininkų dalia lengvesnė. Šio rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Petras Kulikauskas ŪP sakė, jog taryba yra nustačiusi 1,5 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą. O jeigu žemės nuomininkas nėra skolingas už praėjusį laikotarpį, jam iškart pritaikoma 30 proc. lengvata. Tad žemės mokesčio tarifas – 1,05 proc.

Tauragės rajone yra Pakražančio regioninis parkas. Pasak P. Kulikausko, ten nedaug besinuomojančių valstybinę žemę, o jos vertė panaši kaip ir įprastose teritorijose.

Yra nustatyta ir lengvatų. Tauragės r. savivaldybės taryba savo biudžeto sąskaita turi teisę mažinti žemės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti, išskyrus nuomininkus, kurie išsinuomojo valstybinę žemę aukciono būdu. Ūkininkui tereikia kreiptis į savivaldybės komisiją, kuri jo prašymą teikia tarybai. Žemės nuomos mokesčio lengvatos nustatomos atskirais savivaldybės tarybos sprendimais.

Šilalės r. savivaldybės administracijos Turto ir socialinės paramos skyriaus vyresnioji specialistė Nijolė Marozienė, rengianti tarybai sprendimų dėl žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymo projektus, teigė, kad 2020 m. ir 2021 m. žemės nuomos mokesčio tarifas buvo 1,6 proc. žemės vertės. Bet yra ir tarybos sprendimas, pagal kurį nustatyta 2021 m. žemės mokesčio ir valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvata, sumažinant mokesčio dydį už žemės ūkio paskirties žemę. Jeigu ūkininko bendras valdomos žemės sklypų dydis yra iki 50 ha, mokestis mažinamas 50 proc., nuo 50 iki 100 ha – 30 proc., daugiau nei 100 ha – 10 proc.

Pasak N. Marozienės, absoliuti dauguma Šilalės r. ūkininkų nuomoja iki 50 ha, todėl už hektarą moka tik 0,8 proc. valstybinės žemės vertės nuomos mokestį.

Puikiu pavyzdžiu Šilutės politikams galėtų būti Klaipėdos r. savivaldybės tarybos sprendimas, pasirašytas mero, buvusio žemės ūkio ministro Broniaus Markausko. Už šią veiklos sritį atsakinga savivaldybės Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Burbienė ŪP paaiškino, jog Klaipėdos r. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomai taikomi skirtingi tarifai. Ne taip, kaip Šilutės r. – vienintelis tarifas 1,2 proc.

Klaipėdos r. valstybinė žemė suskirstyta į daugybę verčių zonų. Jose taikomi skirtingi 0,15, 0,2, 0,25, 0,3, 0,4, 0,5 ir 0,6 proc. tarifai nuo žemės vertės. Ir tik dviejose zonose yra nustatyti 1,5 proc. tarifai.

Taigi kas draudžia Šilutės r. savivaldybei žemėlapyje išskirti nors dvi valstybinės žemės ūkio paskirties žemės verčių zonas, vieną jų – NDRP teritoriją – apmokestinant mažesniu, t. y. realybę atitinkančiu  tarifu?

ukininkopatarejas.lt